<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>velykos Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/velykos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/velykos/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Sat, 07 Sep 2024 20:02:21 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>velykos Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/velykos/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Verbų sekmadienis 2023</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=verbu-sekmadienis-2023</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 02 Apr 2023 08:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Galerija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3136</guid>

					<description><![CDATA[<p>Balandžio 4-ąją dieną atšventėme Verbų sekmadienį.11-os valandos Šv. Mišių apeigos su verbų pašventinimu prasidėjo lauke, o vėliau visi kartu keliavome į bažnyčios vidų ir ten tęsėme Mišių šventimą. Kviečiame prisiminti Verbų sekmadienio akimirkas. Už nuotraukas dėkojame Vygintui Jankauskui</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/">Verbų sekmadienis 2023</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pamaldų tvarka iki Velykų</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-iki-velyku/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pamaldu-tvarka-iki-velyku</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 29 Mar 2023 18:10:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Baneris]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3097</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kovo 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. &#8211; Susitaikymo pamaldosBalandžio 2 d. (sekmadienį) &#8211; Verbų sekmadienis:&#8211; 11 val. Šv. Mišių pradžia bei verbų pašventinimas Vilniaus Universiteto didžiajame kieme&#8211; 13 val. Šv. Mišios (kaip įprastai, bažnyčios viduje) Balandžio 6 d. (ketvirtadienis) 18 val. &#8211; Paskutinės vakarienės Šv. Mišios (su rankų plovimu)Balandžio 7 d. (penktadienį) 18 val. &#8211; Kristaus Kryžiaus pagerbimo pamaldosBalandžio 8 d. (šeštadienį) 20 val. &#8211; Velyknaktis (atsineškite žvakutę Žiburių ir Krikšto atnaujinimo liturgijai, taip pat vaišių agapei po Velyknakčio)Balandžio 9 d. (sekmadienį) &#8211; I Velykų sekmadienis&#8211; 11 val. šv. Mišios (po Mišių šventinsime jūsų atsineštus valgius)&#8211; 13 val. Šv. Mišios (po Mišių šventinsime jūsų atsineštus valgius)</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-iki-velyku/">Pamaldų tvarka iki Velykų</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Jn 10,27-30, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/jn-1027-30-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=jn-1027-30-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/jn-1027-30-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 08 May 2022 08:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2790</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šio sekmadienio evangeliją skaitykite čia. Velykos, o kas toliau? Pamąstymo pradžiai pasirinkau seną pasaką apie medinį arkliuką. Vaikų kambaryje jis gyveno ilgiau nei kiti žaislai. Visi žaislai vis būdavo keičiami kitais, naujais, įdomesniais. Užsiliko tik medinis arkliukas. Jis buvo toks senas, toks nušiuręs, toks nusidėvėjęs, kad tapo savotiškai įdomus svečiams ir patiems vaikams. Vieną dieną šalia jo gulėjo pliušinis zuikutis. Jis žaislų kambaryje buvo naujas, madingų spalvų, gal net išmanus. Vieną dieną pliušinis triušis paklausė seną medinį arkliuką:– Ar gali man pasakyti, kas yra tikra? Ar tai reiškia, kad viduje turi daiktų, kurie dūzgia, ar esi su išskirtinais drabužiais?– Ne tai svarbiausia, – sako arkliukas, – Tikra yra tai, kas su tavimi vyksta. Kai vaikas myli tave ilgai, ilgai, ne tik tam, kad su tavim žaistų, ne tik tam, kad pasipuikuotų prieš kitus vaikus, bet iš tikrųjų myli, tada tampi tikras!– Ar skauda tapti tikru? – vėl klausia pliušinis zuikutis.– Kartais! &#8211; atsakė senas medinis arkliukas. – Tapti tikru užtrunka ilgai. Vis pasitaiko, kad žaislą nuperka ir ne už ilgo pakeičia kitu. O tapimas tikru vyksta lėtai, diena po dienos. Ir paprastai, kai tampi tikru, akis jau būna iškritusi, sąnariai išsiklibina, o išvaizda šiek tiek suglamžyta, dažai apsilupę, o nusidėvėję drabužiai atrodo senamadiški. Tačiau šie dalykai visai nesvarbūs. Nes, jei esi tikras, negali būti negražus! Nebent žmonėms, kurie apie tai nieko nesupranta.– Manau, kad tu esi tikras.Tyliai ištarė pliušinis zuikutis ir tuoj pat pasigailėjo. Tai, ką jis pasakė, buvo politiškai nekorektiška. Senas medinis arkliukas gali būti jautrus dėl savo amžiaus ir išvaizdos bei kitų defektų. Bet jis nusišypsojo ir pakartojo:– Tikra yra ne tai, iš ko esi padarytas, o tai, kas tau atsitinka. Tikru padaro meilė! Visi mes trokštame meilės. Nors nuolat patiriame siaubingą dalyką, kad mus gali pakeisti, kaip žaislą perpildytame žaislų kambaryje. Mus galima pakeisti biure, prie kasos prekybos centre, naujienų redakcijoje, jau nekalbant apie valymo įmonę. Tačiau ir mes galime pakeisti savo artimuosius kaimynus, draugus, kartais net ir gyvenimo partnerį. Mūsų gyvenimo žaidimų kambarys pripildytas įvairių žaislų: mechaninių, elektroninių ir gyvų, sukurtų pagal naujausias madas, pagamintų pagal naujausias technologijas. Tačiau visi jie skaudžiai primena seną pliušinio zuikučio klausimą: „Kas yra tikra?“ Ir vėl, ir vėl mumyse nušvinta seno medinio arklio atsakymas: „Tikra yra tai, kas vyksta su manimi!“ Būtent patirtas atsidavimas man daro mane tikrą. Tik tai patyręs pradedu gyventi. Net užsidaręs savo paties savirealizacijos kalėjime, aš taip pat trokštu kitų patvirtinimo, pripažinimo. Ieškome žmonių, kurie mus išklausytų, priimtų rimtai, tokį, koks esu. Kad trokštame meilės, patvirtina mūsų elgesys, mūsų kalbos ir maldos taip pat. Juk norime būti mylimi. Net mūsų ginčus galima suprasti kaip meilės šauksmą: „Aš taip pat noriu būti išgirstas, įvertintas, priimtas“. „Kas yra tikra?“ klausė pliušinis zuikutis. „Tikra yra tai, kas tau atsitinka“ &#8211; sakė senas medinis arkliukas. Šitaip jis padeda mums įžvelgti gilesnę Velykinio įvykio prasmę. Meilė Dievui nėra tai, kad mes jį pamilome, kad mes save realizuojame pamaldumo praktikomis ar gerais darbais. Meilė yra tai, kad JIS mus myli, ir tik todėl mes tampame tikri. Tikri su savo charakterio kampais, su viskuo kas ir kokie esame. Tikri, su visomis traumomis, klibančiais sąnariais ir dar labiau klibančiomis biografijomis. Tai Dievas suteikia mums gyvybę, kiekvieną iš mūsų vadina vardu, Jam esu nepakeičiamas. Jis myli mus asmeniškai su mūsų savanaudiškumu, net ir su nuodėme ir kitomis nesąmonėmis. Jis myli mus net ir mūsų aklavietėse, nors į jas patekome dėl savo kaltės. Jis pasirinko mus kiekvieną, kad su mumis žaistų, ne tam, kad pasigirtų mumis ar mūsų sėkme. Jis priima ir myliu mus kiekvieną tokį, kokie esame, net su agresija, arogancija ar cinizmu. Būtent Jo nuolat mums dovanojama meilė, padaro mus tikrus, o ne mūsų mažos pastangos realizuoti save. Erikas Fromas savo knygoje „Menas mylėti“ rašė apie motinišką meilę, kuri myli vaiką, kad ir kas nutiktų. Kitaip tariant, tikrai myli, todėl ir leidžia vaikui tapti tikru. Gali būti, kad Fromas taip pat mokėsi senojo medinio arkliuko mokykloje arba, dar labiau tikėtina, Dievo, kuris mus visus myli, mokykloje. Ten užaugo visos geros mamos ir geri tėčiai. Ir visi visi mes, kurie esame „tikri“. Gal tai ir reiškia &#8211; girdėti prisikėlusio Jėzaus balsą ir juo sekti, kaip sako šiandienos evangelija.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/jn-1027-30-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Jn 10,27-30, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/jn-1027-30-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>II Velykų sekmadienis. Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/ii-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ii-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/ii-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 24 Apr 2022 08:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2773</guid>

					<description><![CDATA[<p>Rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis prisipažino, kad žiūrėdamas į paveikslą „Miręs Kristus kape“ gali net prarasti tikėjimą. Paveikslas jį sukrėtė, tarsi uždėjo juodus akinius. Prieš 500 metų vokiečių-šveicarų dailininko Hanso Holbeino Jaunesniojo paveikslas įkūnija realizmą ir kartu beviltiškumą. Plačiai atmerktos mirusiojo akys žvelgia tik į kapo plokštę. Žinia aiški: yra gyvenimas! Bet tik prieš mirtį. Mirties galima tikėtis tik kaip išsigelbėjimo nuo kančios ir vargo. Ar šis paveikslas gali būti suprantamas ir kaip kultūros, užsidarančios šiame pasaulyje ir vis labiau sekuliarizuotos kasdienybės atspindys? Dveji pandemijos metai daugeliui žmonių uždėjo tamsius akinius. Dėl karo Ukrainoje šie akiniai tapo juodi. Mes išgyvename ilgą ir sunkų laiką. Daugelį jis įstūmė į užsidarymą, vienus nuo kitų atitolino ir įbruko tunelinio mąstymo modelį. Atėmusi gyvenimo po mirties viltį perdėm sekuliarizuota kasdienybė palieka mums klaikų žvilgsnį į kapo akmens plokštę. O kaip su mumis krikščioniais, kurie turėtume būti tarsi naujos kultūros raugas? Ar ir mes neužsidėjome tamsius akinius? Akinius, kurie mūsų laiko rūką paverčia juoda naktimi kai pilkas zonas matome, kaip juodas. Ar nesame gundomi daug ką matyti tamsiau, pvz. savo kančias, ligas, net gyvenimo tikslą ir prasmę? Ar nesame gundomi gyventi, tarsi Velykų nė nebuvę? Gal kartais esame kaip Jėzaus mokiniai Didįjį šeštadienį, kuriems atrodė, kad viskas eina velniop. Planai ir viltys sprogsta kaip muilo burbulai ir pamažu užvaldo nusiminimo, kaltinimo ir kaltės dvasia. Užsidarę aukštutiniame kambaryje, jie tūnojo lyg kapo prieangyje. Jie buvo kaip žmonės, kurie užsideda tamsius akinius, kad nežiūrėtų kitiems į akis ir kad paslėptų savo siaubą ir sielvartą. O dabar įsivaizduokime Mariją iš Magdalos, jos akis, kai ji pamatė, kad kapo plokštė nuritinta, o kapas tuščias. Įsivaizduokite Petro ir Jono akis, kai jie atėjo prie kapo. Akys plačiai atmerktos iš baimės ir siaubo. Evangelijos vis kartoja, kad moterys ir mokiniai buvo sutrikę. Jie nesuprato, tarsi jų proto akis būtų uždengta juodais akiniais. Žinia, kas Jėzus gyvas juos supurtė. „Kaip man pažvelgti Jėzui į akis?“ &#8211; galvojo tris kartus jo išsižadėjęs Petras. „Kaip pažvelgsime Jam į akis?“ &#8211; tikriausiai galvojo visi mokiniai, kurie bėgo ištikus bėdai. Tokiais atvejais labiausiai norisi užsidėti tamsius akinius, nes gėda ir nedrąsu, o su jais lyg saugiau. Sekuliarizuota kultūra, o ir mes, krikščionys, tuneliniu žvilgsniu žvelgiame į savo kasdienybę ir neretai matome tik savo pačių kapo plokštę. Prisikėlęs Jėzus nori mums dovanoti „velykines akis“. Kas gi tai yra, ypač kasdieniame gyvenime? Pirmiausia tai yra akys, kurių žvilgsnis nesustoja ties nesėkmės riba. Tai akys, kurių žvilgsnis nesibaigia kasdienio gyvenimo aklavietėse ir nesustoja net ties mirties riba. Šios akys ne tik žvelgia į kapo plokštę, kaip miręs Kristus Hanso Holbeino paveiksle, jos mato anapus: anapus sienos, anapus nesėkmės, anapus baimės, nuodėmės ir skandalo, anapus aklavietės, jos mato net anapus mirties. „Velykinės akys“ mato tikslą ir prasmę net sunkios kasdienybės tamsoje ir palengvina gyvenimo naštą. Tegul Eucharistijos šventimas II Velykų sekmadienį padeda mums nusiimti tamsius akinius ir dovanoja „velykines akis“. Būtų galima sakyti Amen ir korektiškai užbaigti pamokslą. Tačiau daugelis teisėtai sakys, kad apie tai pamokslauti lengva, o gyvenimas atrodo kitaip. Todėl užbaigsiu sena legenda. Ji sako, kad net Jėzaus mokiniai danguje sunkiai suvokė, ką reiškia „velykinės akys“. Velykų sekmadienis. Dangaus bendruomenė sėdi prie stalo. Jau seniai turėjo prasidėti vaišės. Svečiai pamažu nekantrauja. Tačiau Jėzus laukia. „Ko jis laukia?“ &#8211; galvoja vienas kitas šventasis. Galėtume pradėti valgyti, juk jau visi susirinkome. Staiga atsiveria dangaus durys. Lauke stovi Judas. Visi sustingsta, įtampa didėja. Tyla mirtina. Apaštalai pasižiūri vieni į kitus: „Kas čia dabar? Ko čia nori ta kiaulė?“ Jėzus ramiai atsistoja ir eina prie durų, kur stovi Judas. Jis paima jį už rankos ir sako: „Aš laukiau tavęs!“ Tada grįžta į kambarį ir sako: „Dabar jau galime pradėti Velykų vaišes.“ Jėzaus velykinę iniciatyvą įtraukti Judą į dangišką bendruomenę vargu ar galima suprasti grynai žmogiškai. Sakoma, kad Dievas gali rašyti tiesiai ant kreivų linijų. Ne tik ant dėl nesėkmės sukreivintų, bet ir ant tų, kurias nubrėžė baisi neapykanta. Jėzaus prisikėlimas perkeičia viską, kas kreiva. Netgi mirtis atsiduria savo vietoje. Prisikėlimo stebuklas pranoksta visus racionalius paaiškinimus. Jis susprogdina kapo plokštę, į kurią Holbeino paveiksle žvelgia miręs Jėzus ir būtent dėl to gali naujai įtvirtinti žmogaus didybę. Ne tik paties Jėzaus didybę, bet kiekvieno žmogaus. Net ir to, kurio gyvenimas baigėsi katastrofa! Jėzau padovanok tokias „velykines akis“ mums visiems!</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/ii-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">II Velykų sekmadienis. Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/ii-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Velyknaktis 2022</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/velyknaktis-2022/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=velyknaktis-2022</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/velyknaktis-2022/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 17 Apr 2022 07:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Galerija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[Velyknaktis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2821</guid>

					<description><![CDATA[<p>Didįjį šeštadienį (balandžio 16 d.) po pertraukos vėl susirinkome gyvai šv. Jonų bažnyčioje kartu atšvęsti Kristaus prisikėlimą. Aleliuja! Kristus prisikėlė! Už nuotraukas dėkojame Vygintui Jankauskui</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/velyknaktis-2022/">Velyknaktis 2022</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/velyknaktis-2022/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Velykinis sveikinimas</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=velykinis-sveikinimas</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 16 Apr 2022 17:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2762</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mieli Šv. Jonų bendruomenės žmonės, Kartais mes laiką skirstome prieš ir po kokio nors įvykio &#8211; iki pandemijos, iki Rusijai užpuolant Ukrainą, po finansinės krizės&#8230; Taip sakome, nes tie įvykiai taip paveikia pasaulį, kad jis jau nėra ir nebus toks koks buvo. Jėzaus prisikėlimas taip paveikė pasaulį, kad jis niekada nebus toks, koks buvo iki tol. Nors mes dar liekame mirtingi ir trapūs, nors mus ir kitus žmones dar paliečia neteisybės, ligos, kančia ir mirtis, bet Jėzus jau nugalėjo mirtį už mus visus ir kiekvieną asmeniškai. Nors pilnatvė dar nepasiekta, bet esminis lūžis jau įvyko vieną kartą visiems laikams, negrįžtamai. Tegul ir šiemet mus stiprins viltinga Velykų žinia, kad ne mirtis, ne blogis ir ne tamsa, o meilė taria paskutinį žodį. Švęsdami Velykas švęskime meilę ir gyvenimą dovanojamą mums visiems. Sveiki sulaukę Šventų Velykų! Visus nuoširdžiai sveikina šv. Jonų bažnyčioje tarnaujantys jėzuitai, sesuo Aistė ir sielovados komanda.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas/">Velykinis sveikinimas</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 14 Apr 2022 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[didysis ketvirtadienis]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2758</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šį vakarą švenčiame Eucharistijos dovaną. Kai kurie Eucharistiją švenčiame kiekvieną dieną ar bent jau kiekvieną sekmadienį, tačiau šį vakarą švenčiame jos dovaną ir jos reikšmę mums ypatingame gyvybę dovanojančios Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo istorijos kontekste. Šį vakarą švenčiame tarnystės dovaną. Ir dar, šį vakarą esame ne tik apdovanotieji. Mums suteikiama ir pamoka, kaip turime dovanoti save vieni kitiems ir dėl kitų. Šį vakarą švenčiame kunigystės šventimų sakramentą, jos dovaną Bažnyčiai, tačiau šią naktį iškilmingai apmąstome ir visų krikščionių kunigystės dovaną, kurią visi gauname iš Jėzaus, Krikšto metu. Skaitiniai šiandien įspūdingai dramatiški &#8211; Išėjimo iš Egipto ir Paschos tradicijos ir Pauliaus pasakojimas apie Paskutinės vakarienės istoriją ir Jono pasakojimas apie tą ypatingą naktį. Evangelistas Jonas šiandien mums nepasakoja, kad paskutinės vakarienės metu Jėzus atidavė savo kūną ir kraują, o pasakoja, kaip po vakarienės nuplovė mokiniams kojas. Jis visai neužsimena apie Eucharistijos dovaną! Tai nėra šiaip praleista. Šis pasakojimas apie kojų mazgojimą ir yra pasakojimas apie Eucharistiją. Jono evangelijoje jie yra identiški. Šis pasakojimas paaiškina Eucharistiją. Jame pasakojama, ką ji reiškia. Plaudamas mokiniams kojas Jėzus sako: „Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas, tai darykite mano atminimui“. Jis taip pat sako: „Aš jums daviau pavyzdį, kuriuo turite sekti, kad, kaip aš jums padariau, taip ir jūs darytumėte“. Tai naujas kriterijus, tai daugiau nei sidabrinė taisyklė &#8211; nedaryk kitam ko nenorėtum, kad ir tau darytų. Tai auksinė taisyklė daryk kitam tai, ką norėtum, kad ir tau darytų ir dar su kaupu. Nes kalba ne tik apie ko nors darymą, bet apie savęs dovanojimą. Štai kodėl šią ypatingą naktį vaidiname Evangeliją. Pagal mūsų bendruomenės tradiciją užuot plovę kojas grupelei žmonių, visi vieni kitiems plausime rankas ir jas šluostysime. Mums reikia vaidinti Evangeliją, kad ją pajustume, kad patirtis, jog tai iš tikrųjų įvyko, paliestų mūsų širdis. Atsiduodamas kančiai ir mirčiai ant kryžiaus, Jėzus nuplauna mums kojas. Eucharistijoje būdamas sulaužytas ir atiduotas už mus, Jėzus duoda mums pavyzdį ir įsakymą, kaip turime būti „sulaužyti ir atiduoti“ vieni už kitus, plaudami vieni kitiems kojas ir patarnaudami visą likusį gyvenimą. Kojų plovimas moko kelių dalykų. Nėra lengva leisti, kad kas nors plautų mums kojas. Ne retai jos skleidžia nemalonų kvapą, ypač po dienos praleistos batuose. Mūsų pėdos ne visada būna labai patrauklios. Tai mūsų kūno dalis, kurią retai leidžiame kitiems liesti. Be to, nelengva plauti kojas kitam žmogui. Visa tai &#8211; stipri drama, vaizduojanti meilės galią. Man nelengva leisti tau mane mylėti. Man nelengva mylėti kitus ir konkretų kitą. Šis simbolis rodo, kad dalis manęs nėra labai miela ir priimtina. Leisiu tau mylėti tam tikras mano dalis, bet retai kam leisiu prisiartinti prie „smirdančių“ ir nepatrauklių mano dalių. Tave man lengviau mylėti tada, kai esi išvaizdus, patrauklus ir maloniai kvepi. Jėzus mus myli besąlygiškai ir visada. Jis myli mus ne todėl, kad mes to nusipelnėme. Jis myli mus, nes mums reikia meilės. Šį vakarą mums pateikiamas Jo eucharistinis, pasiaukojantis pavyzdys, kaip mylėti vienas kitą „visiškai, laisvai, priimant vienas kito nepatraukliausias dalis, kur labiausiai reikia meilės.“ Šį vakarą, stebėdami Jėzaus meilės mums pavyzdį ir kartu priimdami Eucharistiją, leiskime Jėzui mus mylėti tokius, kokie esame ir keisti pagal jo paveikslą ir panašumą. Užbaigsiu vieno jėzuito malda:„Viešpatie, taip trokštu, kad Tu mane mylėtum.Nenoriu nuslėpti nuo Tavęs ir tų nepatrauklių savo dalių.Aš nebenoriu, kad nuo tavęs būtų kas nors uždengta.Noriu būti skaidrus ir laisvas Tavo akivaizdoje.Nuplauk visą mane savo meile.Viešpatie, leisk, kad Tavo kūnas ir kraujas šį vakarąįvesdintų mane į artimiausią bendrystę su Tavimi.Pripildyk mano širdį.Išstumk iš jos visą baimę ir nerimą, visą pyktį ir nusivylimą,visą smulkmeniškumą ir netvarką.Viešpatie, pripildyk mane šį vakarą savo ramybe, mokyk priimti ir mylėti kitus.Padėk man ateinančiomis dienomis dalinti savo laiką, dėmesį ir patarnavimąartimiems žmonėms ir tiems, kuriems to labiausiai reikia.Padėk man pirmiausia galvoti apie jų poreikius.Padėk man jiems tarnauti, rūpintis jais ir džiaugtis, kad galiu šitaip atsiliepti į tavo kvietimą.Viešpatie, leisk man išgirsti šauksmus, alkį ir troškulį dar daugybės Tavo žmoniųne tik šalia manęs, bet ir mano mieste bei toliau pasaulyje.Šią ypatingą naktį leisk man paragauti Tavo troškimo,kad dalydamiesi eucharistine meile visi būtume viena.“</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Apr 2022 17:55:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2746</guid>

					<description><![CDATA[<p>Balandžio 10&#160;d. Verbų sekmadienis &#8211; šv. Mišios 11 ir 13 val.&#160;Kviečiame nepamiršti atsinešti verbų &#8211; jos bus šventinamos šv. Mišių pradžioje Balandžio 12 d. (antradienis) &#8211; Susitaikymo pamaldos &#8211; 18 val. Balandžio 14 d.&#160; Didžiojo Ketvirtadienio Mišios -18 val. Balandžio 15 d.&#160; Didžiojo Penktadienio pamaldos (Šv. Kryžiaus pagerbimas) &#8211; 18 val. Balandžio 16 d. (šeštadienis) &#8211; Velyknaktis &#8211; 20 val.Kviečiame atsinešti žvakutę Krikšto pažadų atnaujinimui bei šviesos liturgijai.Taip pat margučius, kurie bus šventinami šv. Mišių metu bei indą švęstam vandeniui įsipilti.Velyknakčio apeigas pradėsime didžiajame kieme. Balandžio 17 d.&#160;(sekmadienis) Velykos &#8211; šv. Mišios 11 ir 13 val.Kviečiame atsinešti margučius, kurie bus šventinami šv. Mišių metu.O norintiems įsipilti šventinto vandens primename, kad pasiimtumėte ir indą įsipylimui. Balandžio 18 d. II Velykų diena (pirmadienis) &#8211; kviečiame į šv. Mišias 12 val. šv. Kazimiero bažnyčioje(šv. Mišių mūsų bažnyčioje nebus)</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/">Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pelenų trečiadienis (kovo 2 d.)</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pelenu-treciadienis-kovo-2-d</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 01 Mar 2022 20:30:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[pasninkas]]></category>
		<category><![CDATA[pelenų trečiadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2717</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pelenų trečiadienio šv. Mišias švęsime 12 val. bei 18 val. Popiežius Pranciškus kviečia Pelenų trečiadienį melstis ir pasninkauti už taiką Ukrainoje:„Ši diena tebūna proga būti arti Ukrainos žmonių kančių, pajusti, kad visi esame broliai ir seserys, maldauti Dievą, kad baigtųsi karas.“ Daugiau skaitykite: Pelenų trečiadienis – pasninko ir maldos diena už taiką Ukrainoje Įprastą pamaldų tvarką rasite čia.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/">Pelenų trečiadienis (kovo 2 d.)</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Velykinis sveikinimas nuo provincijolo</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas-nuo-provincijolo/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=velykinis-sveikinimas-nuo-provincijolo</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 03 Apr 2021 19:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[jėzuitai]]></category>
		<category><![CDATA[prisikėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[Provincijolas]]></category>
		<category><![CDATA[Sveikinimas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2154</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mieli jėzuitų bičiuliai, Per šias Velykas negalime daryti daug ko, kas buvo savaime suprantama: negalime susirinkti šventinei liturgijai bažnyčiose, negalime aplankyti artimųjų… Ne vieną palietė ligos, o gal ir brangaus žmogaus netekties skausmas. Aplink daug nuovargio, įtampų, susirūpinimo ir nerimo dėl ateities. Tai tarsi stipriai užsklęstos durys, už kurių Velykų sekmadienį, sukaustyti baimių buvo užsidarę Jėzaus mokiniai. Bet prisikėlęs Jėzus ateina pro visus užritintus akmenis, pro visokias užsklęstas duris ir sako: „Ramybė jums“. Po mėnesio būsime naujos Centrinės Europos provincijos dalis, kurios globėjas šv. P. Kanizijus ne kartą sau kartojo – persevera – ištverk! Lietuvos ir Latvijos jėzuitų vardu, nuoširdžiai sveikinu Jus, brangūs mūsų bičiuliai, su Šventomis Velykomis, linkiu Jėzaus ramybės ir Kanizijaus ištvermės. t. Vidmantas Šimkūnas, SJ provincijolas</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/velykinis-sveikinimas-nuo-provincijolo/">Velykinis sveikinimas nuo provincijolo</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 02 Apr 2021 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Didysis penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[jėzus kristus]]></category>
		<category><![CDATA[nukryžiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2150</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei tikėtume šiandienos medijomis, atrodytų svarbūs tik du dalykai: Covid-19 viruso plitimo statistika ir priemonės kovai su juo. Ši visą pasaulį apėmusi kova nematoma, bet jos pasekmės matomos. Sustabdyti verslai, minios bedarbių, įpykusių protestuotojų ir daugybė mirusių, milijonai nepatenkintų. Dažniausiai tokį Europos ir pasaulio vaizdą matome iš ekranų. Pasidavus tokių naujienų lavinai telieka pripažinti, kad gyvenimas yra apgailėtinas, o pasaulis eina velniop. Medijų pranašai išsijuosę bando mus įtikinti, kad šiame XXI a. mūšio lauke svarbiausia išgyventi, bet kokiomis priemonėmis, todėl skiepai ir visa jų logistika pateikiama lyg išganymo ekonomija. O ką čia veikiame mes švęsdami Didįjį penktadienį tuščioje bažnyčioje ir ką veikiate jūs prie kompiuterių ekranų? Pagalbon kviečiuosi apaštalą Paulių, kuris laiške korintiečiams tiesiai šviesiai sako: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims kvailystė“. Būtent ten, kur pasipiktinimas ir tik žmogiškos išminties logika, ten skelbiame Kristų – nukryžiuotą. Nors daugeliui tai gal ir atrodo kvailystė. Mes tai darome, nes giliai nujaučiame, kad gyvenime yra kai kas daugiau nei tik jo pratęsimo priemonės ar mirties pagreitinimo strategijos. Mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, nes tikime, kad jame pats Dievas nusileido į mūsų žmonių istorijos kovos lauką. Jis atėjo, kad suteiktų žmogišką veidą visiems, kurie tapo tik anoniminės statistikos vienetais. Jis atėjo į šį kovos lauką, kur tiek žmogaus pykčio, godumo, nužmoginimo aukų. Pasauliui jos anonimiškos, o jam su konkrečiais veidais ir vardais, su nepakartojamais sulaužytais gyvenimais. Jėzuje Kristuje – nukryžiuotame pats Dievas ateina į mūsų virusu paženklintą laiką ir tampa papiktinimu, kad perkeistų žmogaus pasipiktinimą. Nukryžiuotame Jėzuje Kristuje Dievas pasilenkė prie kiekvieno ligonio ir intensyvios terapijos palatoje kartu su juo grumiasi dėl kiekvieno įkvėpimo. BBC laidoje kalbėjusi slaugytoja visų slaugytojų vardu sakė: „Mes mirštantiems žmonėms izoliuotose palatose tapome viskuo: žmonomis, seserimis, dukromis ir motinomis, nes niekas kitas negali prieiti prie korona virusu užsikrėtusio mirštančio žmogaus ir palaikyti jį už rankos. Mūsų niekas nemokė kaip palydėti mirštantį, mes baisiai pervargusios, fiziškai ir emociškai, bet negalime palikti tų žmonių mirti vienų.“ Ar per jas ne pats Dievas pasilenkia prie tų žmonių? Šitaip nukryžiuotas Jėzus yra arti, kad kiekvienas su juo per mirtį pereitų į gyvenimą. Skelbti nukryžiuotą Kristų tai praplėsti pykčio ar nevilties susiaurintą žvilgsnį ir mėginti pranokti vien tik žmogišką išmintį – dieviškos išminties ir jėgos link. Užbaigsiu katalikų vienuolio, trapistų prioro Alžyre ir musulmonų sufijaus pokalbiu. Vienuolis rodo į Jėzaus kryžių ir klausia sufiją – kiek kryžių matai? Du, na iš tikrųjų tris, atsako sufijas. Pirmiausia aš matau kryžių su ištiestomis rankomis. Jis paties Dievo sukurtas. Tai pirminis kryžius. Jis buvo sukurtas, kad žmonės ištiesę rankas, vienas kitą apkabintų. Paskui aš matau kryžių su prikaltomis rankomis. Jis žmonių padarytas. Jie jį nuolatos daro, kai užkietina savo gyvenimą, kai kitus žmones prikala, kai pastato sienas ir kitus atriboja, kai užsidega neapykanta, kai susitaikymą padaro neįmanomu. Bet yra ir dar vienas kryžius. Tai kryžius žmogaus, jo gyvenimo, jo atsidavimo jėga, kurios dėka iš prikaltų rankų padėties jam pavyksta pereiti į apkabinančias rankas. Tai kryžius žmogaus kuris pajėgia išlaisvinti ir kito žmogaus prikaltas rankas, kad ir jis būtų laisvas apkabinti kitus, kad pajėgtų atleisti. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia, sako musulmonas sufijas. Šiandien, kai žvelgiame į nukryžiuotąjį, į užmerktas jo akis, mes esame kviečiami atmerkti mūsų tikėjimo akis ir pamatyti ne tik mirties nebūtį ir tuštumą, žiūrėti ne tik siauru žmogiškos ribotos išminties žvilgsniu, bet pamatyti pačią dievišką meilę, kuri nepalyginamai stipresnė už mirtį. Jau nekalbant apie visokius pasipiktinimus. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia sako musulmonas sufijas. Ar toks yra mūsų &#8211; mano tikėjimas?</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didziosios-savaites-pamaldu-tvarka</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 29 Mar 2021 14:12:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[didysis]]></category>
		<category><![CDATA[išpažintis]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtadienis]]></category>
		<category><![CDATA[komunija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamaldų tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[prieiti]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[šeštadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Velyknaktis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2121</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jungiantis prie transliacijų kviečiame pasiruošti aplinką, pasidėti simbolių ir ženklų:DIDĮJĮ PENKTADIENĮ – kryžių ir žvakęVELYKNAKČIUI – žvakę kiekvienam šeimos nariui, Šventąjį Raštą, nedidelį indą su vandeniu ir skanėstą, kuriuo galėtumėt pasidalinti po šv. Mišių. Antradienis, Trečiadienis (kovo 30, 31 d.)18:00-19:00 bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti Didysis ketvirtadienis (balandžio 1 d.)17:30 šv. Mišių trancliacija iš šv. Kazimiero bažnyčios18:30-20:00 bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti Didysis penktadienis (balandžio 2 d.)18:00 Viešpaties kančios pamaldų transliacija iš šv. Jonų bažnyčios19:00-20:00 bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti Didysis šeštadienis (balandžio 3 d.)20:00 Velyknakčio šv. Mišių transliacija iš šv. Jonų bažnyčios Velykų sekmadienis (balandžio 4 d.)11:00 Velykų šv. Mišių transliacija iš šv. Jonų bažnyčios12:00-13:30 bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti Pirmadienis (antroji Velykų diena, balandžio 5 d.)10:30 šv. Mišių transliacija iš šv. Kazimiero bažnyčios11:30-13:30 šv. Kazimiero bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka/">Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
