Mieli jėzuitų bičiuliai, Per šias Velykas negalime daryti daug ko, kas buvo savaime suprantama: negalime susirinkti šventinei liturgijai bažnyčiose, negalime aplankyti artimųjų… Ne vieną palietė ligos, o gal ir brangaus žmogaus netekties skausmas. Aplink daug nuovargio, įtampų, susirūpinimo ir nerimo dėl ateities. Tai tarsi stipriai užsklęstos durys, už kurių Velykų sekmadienį, sukaustyti baimių buvo...
Ankstų sekmadienio rytą Marija Magdalietė eina prie Jėzaus kapo. Dar prietemoje pamato Jėzų, bet palaiko jį sodininku. Ir tai iš dalies suprantama, juk ji tikėjosi Jėzų pamatyti kape. Ji nori grįžti į praeitį, o praeitis jau pasikeitusi. Tikriausia ji išsigąsta, bet užkalbinta vardu iš karto atpažįsta mokytoją. Asmeninė patirtis tiek mūsų tikėjime, tiek bendravime...