Šiandien pradedame keturiasdešimties dienų kelionę Velykų link. Ji dar vadinama gavėnia. Neturėtume stebėtis, jei nerasime spalvingų gavėnios reklamų, tik pelenus. O viena kita užuomina apie ją viešumoje veikiau rodys kokia ji nepopuliari. Beje, kaip ir Bažnyčios raginimas pasninkauti bei susilaikyti nuo triukšmingų pasilinksminimų.

Tai ką mums daryti, negi dabar boikotuosime Kaziuko mugę? Neskubėkime nurašyti gavėnios. Krikščioniui ji nori dovanoti laiką, kai iš naujo gali atrasti save ir kitus, gali peržvelgti savo santykį su Dievu ir žmonėmis. Jau ir šios dienos skaitiniai iškelia nemažai klausimų pamąstymui ir maldai.

Pirmas svarbus žodis yra DABAR. Mes kartais atidėliojame dalykus, apsigaudinėjame iliuzija, kad kas nors tikra, svarbaus įvyks vėliau, kai bus geresnė nuotaika, kai baigsiu mokslus, kai turėsiu daugiau pinigų ar laisvo laiko ar net kai išeisiu į pensiją… Gavėnia sako čia ir dabar yra svarbu.

Kur gi aš esu dabar, kad mane kviečia sugrįžti? Pas ką sugrįžti ir prašyti atleidimo?

Kokia mano širdies dalis dar vis yra užslėpta nuo savęs, nuo artimiausių, nuo Dievo?

Ką man reiškia atsiversti iš visos širdies? Ką reiškia imti Dievo malonę veltui ir ne veltui?

Kur yra mano gyvenimo lūžiai ir žaizdos, kurias reikia gydyti, kad tapčiau vientisas – nepasidalinęs? Šiuos ir kitus svarbius klausimus keldamas Dievo Žodis mus lydės krikšto pažadų atnaujinimo ir Velykų link. Jis nesiūlys saviplakos, bet mūsų sielos akis kreips į tą, kuris yra maloningas ir atlaidus, geraširdis ir jautrus dėl nelaimės. Beje, praėjusį sekmadienį klausiau vaikų pirmosios išpažinties. Kažkuris užmiršo žodį „nuodėmė“ ir sako: pasitaikė trys nelaimės. Dievas tikrai jautrus dėl žmogaus nelaimės.

Gavėnios kelionę pradedame pasibarstę pelenais – atgailos – atsivertimo ženklu.

Tradiciškai per gavėnią būdavo dažniau kalbama apie tris gerus darbus: maldą, pasninką ir išmaldą.

Mūsų laikų kalba sakant, Bažnyčia tuo nori atkreipti dėmesį į esminius dalykus, kad nesileistume blaškomi smulkmenų. Kviečia saugoti savo gyvenimą ir kitų.

Malda – mano santykis su Dievu. Ko reikia, kad jis būtų tikresnis, šiltesnis? Beje, į jį galiu įtraukti ir man brangius žmones. Gal man reikia minutės tylos, kad galėčiau susitelkus nurimti. Žinome, kad dažnai ją turime tiesiog išsikovoti.

Pasninkas – nesiblaškyti, dėl smulkmenų, negadinti santykių dėl jų, žiūrėti esminių dalykų. Pasninkas – nukreipti žvilgsnį nuo savo egoizmo, nuo nebūtinų poreikių ir surasti laiko ir erdvės kitam. Susivaldymas nuo kokio nors maisto – tik savitvardos priemonė. Gavėnia lyginama su išėjimu į dykumą, kai turi apsieiti be įprastų patogumų, su kukliu maistu ir sutrumpintu poilsiu. Tačiau kartais dykuma pati ateina pas mus neišvengiamai. Kaip ją sutikti, kaip ištverti?..

Išmalda – pagalba stokojančiam – yra veikli meilė, išreikšta konkrečia pagalba, solidarumas. Svarbiau dalintis, negu sušelpti, nes visa esame gavę, ir esame kviečiami dalintis. Kuo ir kaip dalinsiuosi? Tai ne tik pinigai, bet ir mano laikas, dėmesys…

Pasistenkime pastebėti esminius dalykus, o gaveninės maldingumo praktikos ir kiti ženklai tegul primins ir padės veikliai atsiliepti į kvietimą tapti naujais žmonėmis, panašesniais į Kristų.