Vasaros sekmadienis, todėl papasakosiu du anekdotus, vieną pradžioje, o kitą pabaigoje.
Tik ką pašventintas kunigas sako pirmą pamokslą. Iš jaudulio susipainioja ir sako: koks nuostabus stebuklas – Jėzus 5 tūkstančiais duonos kepaliukų ir 2 tūkstančiais žuvų pavalgydino 5 vyrus. Vienas įžūlokas parapijietis iš bažnyčios garsiai atsiliepia: „Anoks čia stebuklas, ir aš tai galėčiau“. Kitą sekmadienį kunigas nori pasitaisyti ir sako: „Praeitą sekmadienį girdėjome nuostabų Jėzaus stebuklą. Jis 5 duonos kepaliukais ir 2 žuvimis pamaitino 5000 vyrų ir žiūri į praėjusio sekmadienio komentatorių. O šis vėl garsiai sako: „Anoks čia stebuklas, ir aš tai galėčiau“. Jau įsidrąsinęs kunigas klausia: „O kaip gi tai padarytum?“ Žmogus atsako: „Išdalinčiau kas liko nuo praeito sekmadienio“.
Grįžkime prie Jono evangelijos.
Pirminė Bažnyčia siekė kuo giliau suvokti Eucharistiją. Mato ir Morkaus evangelijose yra du duonos padauginimo pasakojimai ir po vieną Luko ir Jono evangelijose. Kiekvieno pasakojimo sakiniai pakartojami per paskutinę vakarienę:
Jėzus paėmė duoną; ją laimino ir laužė. Kiekvienas pasakojimas kalba apie tai, kaip Dievas nuolatos mums parūpina maisto, kurio mums reikia – tai yra Eucharistijos. Jono pasakojime apie duonos padauginimą akcentuojami trys momentai. Jie skirti gilesniam Eucharistijos suvokimui. Tai: duonos padauginimo laikas; nuoroda į 23 psalmę ir likusių trupinių surinkimas.
- Duonos padauginimo laikas. Jono evangelijoje nurodoma Pascha – žydų Velykų laikas – tai sakrali vakarienė, kuria žydai paminėdavo ir švęsdavo išlaisvinimą iš Egipto vergovės. Paradoksaliai paskutinė vakarienė iš tikrųjų buvo pirmoji Dievo žmonių vakarienė. Maistas ne Velykų avinėlis, o Dievo avinėlis. Tai išlaisvinimo iš piktojo iš nuodėmės šventė. Šitaip mums tampa aišku, kad evangelistas Jonas čia kalba ne apie paprastus duonos kepaliukus ir žuvis. Jis kalba apie krikščionių bendruomenės vaišes – Eucharistiją.
- 23-čia psalmė. Ne kartą esame girdėję: Mane Viešpats gano, man nieko nestinga. Jis veda mane, kur vešlios ganyklos žaliuoja, kelia man vaišes…. Jėzus mato žmonių poreikius. Jis juos susodina ant žalios pievos ir sugrąžina jėgas, jis kelia vaišes. Girdime beveik atkartojamą 23 psalmės tekstą. Priimdami Komuniją mes vienijamės su Jėzumi ir su bendruomene. Galime pagalvoti apie Kūčių vakarienės ar kitas šeimos vaišes ir kaip tada jautėmės.
- Trečias momentas, tai likusių trupinių surinkimas. Išėjimo iš Egipto metu, kai žmonėms baigėsi maistas, Dievas parūpino manos iš dangaus tai dienai ir sakė jos nerinkti daugiau nei reikia, nes negalės pasilaikyti rytojui. Jėzus daro priešingai. Jis liepia mokiniams surinkti trupinius. Ir jie surinko 12 pintinių. Tai NT patriarchų simbolis, taip pat Eucharistijos. Tai biblinis pagrindas, Eucharistiją, kuri nebuvo sunaudota šventės metu, saugoti tabernakulyje, ypač tiems bendruomenės žmonėms, kurie negalėjo dalyvauti Mišiose.
Pirmą, kelintą ar tūkstantąjį kartą priėmus Komuniją, vis vien verta savęs paklausti: „O ką aš čia veikiu? Darau, ką daro visi?“ Tikriausia to per mažai? Priimu palaiminimą? Taip ir dar daugiau. Priimu patį Jėzų ir vienijuosi su juo ir su jo bendruomene – Bažnyčia. Jono evangelijos 6 skyrius mus kviečia labiau gerbti ir vertinti, vis giliau suvokti ir branginti Eucharistiją – tą kurį joje priimame.
Anekdotas pabaigai.
Veiksmas vyksta JAV. Vienas vaikinas, vardu Paulius prieš Kalėdas iš savo labai turtingo brolio gavo dovanų naujutėlaitį 5-tos serijos BMW su visais privalumais, kokie tik įmanomi. Gavęs tokią dovaną Paulius važinėja po miestelį, lanko draugus ir klausosi komplimentų, ir didžiuojasi. Dažniausiai jis girdi: „Dieve, kokia puiki mašina ir aš tokios norėčiau“. Arba: „Dieve, koks geras brolis ir aš tokio norėčiau“. O štai vienas berniukas didelėmis akimis apžiūri automobilį ir klausia: „Pauliau ar tikrai brolis tau padovanojo šitą mašina?“. Šis atsako: „Tikrai“. Vaikas vėl klausia: „Štai taip ėmė ir padovanojo ir tu visai neprimokėjai?“. Padovanojo visiškai – atsako Paulius. „O Dieve, ir aš norėčiau būti toks brolis“ – sako sužavėtas berniukas.
Man atrodo šitas anekdotas iliustruoja šiandienos evangeliją. Priimame Komuniją, kad taptume panašesnį į tą, kurį joje priimame – į Jėzų.