Švenčiame 8-tą eilinį sekmadienį. Taip pat ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventę ir jau šeštus metus meldžiamės už lietuvius, gyvenančius visame pasaulyje. Šiuos metus LR Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais.
Šiandienos evangelijos skaitiniuose gausu aforizmų – trumpų posakių apie gyvenimišką tiesą. Šiandien jie visi klausimo forma. Jie man priminė kalambūrą apie jėzuitus. Žmogus klausia jėzuitą kunigą: „Ar tiesa, kad jūs jėzuitai į klausimą visada atsakote klausimu?“ Jėzuitas atsiliepią: „O kas tau tai sakė“?
Grįžkime prie Jėzaus klausimų: „Ar aklas gali vesti aklą, ar jie abu neįkris į duobę“
Žmonės negali mokyti kitų, kol patys neišmoko. Taip yra visose gyvenimo srityse, Bažnyčioje tai pat. Bažnyčios mokytojai – popiežius, vyskupai, teologai ir patarėjai vadinami magisteriumu. Jų užduotis nustatyti Bažnyčiai kryptį, saugoti tikėjimą ir moralę. Bažnyčios magisteriumą sudaro ne tik hierarchija, bet ir visi priėmusieji Sutvirtinimo sakramentą, nes ir jie gavo šv. Dvasią. Visai Dievo tautai vadovauja šv. Dvasia.
Kitas aforizmas: „Kodėl matai krislą brolio akyje, o nematai rąsto savo aky“?
Skaičiau, kad psichologai šį aforizmą aiškintų taip, jog mes linkę pyktį dėl savo nesėkmių perkelti į kitus. Todėl kito klaidas smerkdami bandome už jų slėptis patys. Atrodo ir Jėzus išmanė psichologiją kviesdamas pirma išsiritinti rąstą iš savo akies – tai yra pirma pažiūrėti į savo klaidas nei rodyti į kito. Kai mus ima erzinti aplinkiniai, ar tai nėra ženklas nurimti ir paklausti, o koks mano elgesys kitus skaudina ar nervina. Ir ką darau, kad mane erzina ar liūdina mano paties elgesys.
Kartais žmonės mano, kad dėl jo blogos savijautos ar nuotaikos yra kaltas tik kitas ar kiti. Kartais mano, kad problemų šaltinis net artimas žmogus, pavyzdžiui, sutuoktinis ar sutuoktinė. Bet kai į kitą žmogų pradedi žiūrėti kaip į problemą, tai ir turi problemą. Ar ne išmintingiau, ne labiau krikščioniška, į kitą žvelgti, kaip slėpinį. Tada lieka erdvės santykiams, pažinimui, išsikalbėjimui. Ar ne išmintingiau mėginti išsiugdyti nuostatą – jeigu ko nors kitame nesupranti, pirmiausia mėginti išsiaiškinti teigiamai. Ne kartą paaiškėja, kad toli gražu ne viską vieni apie kitus žinome.
„Ar geras medis gali duoti blogus vaisius, o blogas gerus“?
Paskutinis aforizmas sako, kad medį pažinsi iš jo vaisių. Gal panašiai ir žmogų, vaisiai parodo, kas jis ir koks. Biblija moko, kad kalba daug pasako apie žmogaus vidų, jo nuostatas. Jau neprisimenu autoriaus, kurio knygoje skaičiau, jog yra tokia indėnų gentis, kuri norėdama nukirsti medį savo reikmėms, jį pirmiausia užmuša žodžiais. Susirenka visi genties vyrai ir keletą dienų sustoję aplinkui medį jį koneveikia bjauriais žodžiais, kol šis pradeda vysti, tada jį nukerta. Autorius klausia: jeigu žodžiais galima užmušti medį, tai kaip žodžiai gali paveikti gyvą žmogų?
Trys aforizmai evangelijoje, trys klausimai savaitei:
- Ar bandysiu kiek nors labiau pažinti savo tikėjimą?
- Kaip su mano kritika artimiems ir bendradarbiams?
- Kaip su mano žodžiais jie labiau žeis ar gydys?