<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Mt 14 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/mt-14/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/mt-14/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Wed, 30 Aug 2023 10:39:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Mt 14 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/mt-14/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Mt 14, 22–33. VIDMANTO ŠIMKŪNO, SJ HOMILIJA</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-14-22-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-14-22-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 30 Aug 2023 09:37:58 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Baneris]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 14]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=3199</guid>

					<description><![CDATA[<p>Evangelijos ištrauką skaitykite čia Vidmanto Šimkūno,&#160;&#160;homilija Šiandien mėginsiu nepakliūti į spąstus &#8211; atpasakoti evangeliją, tik žymiai prasčiau nei parašyta. Todėl jau nuo pat pradžių kviečiu klausyti kūrybingai. Girdėjome keistą pasakojimą. Tačiau jis giliai užkalbino pirmų krikščionių širdis ir protus. Jie, kaip ir mes klausė – apie ką jis ir apmąstydami vis atrasdavo naujus lygmenis ir naujas prasmes.&#160; Biblijos tyrinėtojai sako, kad tai tikra, o ne pamokymui išgalvota istorija. Mato evangelija užrašyta apie 80 metus. Todėl Bažnyčia šį pasakojimą skaitė ir mėgino suvokti jau po Jėzaus prisikėlimo. Tai vienas iš taip vadinamų ikoninių įvykių. Todėl mėginkime į jį žiūrėti, kaip į ikoną ieškodami teologinių ir dvasinių prasmių. Tai ne aš sugalvojau. Šitaip Bibliją skaitė Bažnyčios tėvai: Origenas, Chrizostomas, Jeronimas ir Augustinas. Mokiniai laive, tai Bažnyčios simbolis. Bažnyčia, kaip Petro laivas. O kur Jėzus? Ką ankstyvoji Bažnyčia žino apie jį? Jis Bažnyčią Petro laivu išsiuntė į laiko ir erdvės tėkmę, bet pats fiziškai nėra tame laive. Tai kur jis?&#160; Prisikėlęs Jėzus yra Tėvo dešinėje Danguje. Iš ten jis vadovauja ir rūpinasi Bažnyčia. Ir mes po 2000 metų esame Petro laive ir keliaujame per pasaulio laiką ir erdvę. Retkarčiais šis laivas plaukia ramiai, bet dažniausiai yra blaškomas pavojingų bangų, purtomas skandalų ir krizių.&#160; Ketvirtoji nakties sargyba, tamsiausias nakties laikas tarp 3 ir 6 valandos. Mokiniai pamato kažką lyg šmėklą ateinantį per bangas, natūralu, kad išsigąsta. Jeigu Jėzus būtų atplaukęs per audringą ežerą, gal jie nebūtų išsigandę. O dabar neįtikėtinas dalykas, kad kažkas tiesiog eitų per banguojantį ežerą. Čia svarbu pastebėti, kad Jėzus ateina tamsiausiu metu ir tokiu būdu, kurio niekas nesitiki ir net nesugalvotų. Teologai sako, nusikelkime į pačią Biblijos pradžią ir ten ieškokime paralelių. Pradžios knyga, antrasis sakinys, kai žemę dar gaubė tamsa ir chaosas – Dievo Dvasia sklendeno virš vandenų. Taigi šiuo keistu pasakojimu mėginama pasakyti kas yra Jėzus. Jis Dievo Sūnus ir tai svarbiausia. Jėzus įlipa į valtį, nuramina audrą ir mokinius. Tada jie atpažįsta ir išpažįsta: „Tikrai, tu Dievo Sūnus“. Lyg raudona gija per Evangelijų audinį vis keliamas Jėzaus tapatybės klausimas ir vis patvirtinama, kad jis Dievo Sūnus.&#160; Bet prieš tai karštakošis Petras dar mėgina eiti pas Jėzų. Jis sako jei tai tu Jėzau, liepk man ateiti pas tave vandeniu. Jėzus sako – eik. Ir Petras eina, kol žiūri į Jėzų. Bet paskui jis tampa realistu, įsijungia žmogiška logika, pamato bangas, išsigąsta ir pradeda skęsti. Ačiū Dievui šaukėsi pagalbos: „Viešpatie gelbėk mane“. Antraip gal būtų ir nuskendęs.&#160; Tiek Bažnyčia, tiek mes kiekvienas ne kartą esame blaškomi pavojingų bangų. Kartais lyg tyčia tai nutinka pačiu tamsiausiu metu. Tiek Bažnyčiai, tiek mums reikia gelbstinčios Viešpaties rankos, reikia jo raminančio žodžio – nebijok tai aš.&#160; Kur link viskas krypsta? Į tą patį klausimą – kas yra Jėzus. Jaunai Bažnyčiai ši istorija sakė &#8211; Jėzus nėra tik dar vienas pranašas, dar vienas Mozė, Elijas ar Abraomas, jis ne supermenas ar kitas žmonių sudievintas asmuo. Jis tikrai yra Dievo Sūnus. Mus išgelbės ne teologai, ne filosofai, ne politikos veikėjai, tuo labiau ne šou žvaigždės ir ne nuomonių formuotojai, o tik Jėzus – tikras Dievo Sūnus. Tuo visai nemenkinami pasišventę žmonės ir jų meilės tarnyste kitiems. Pabaigai visai praktiškas sakinys. Jei šią savaitę plauksite valtimi, ar kateriu per ežerą, marias ar jūrą – negundykite Dievo, nešokite iš valties ir nemėginkite eiti per bangas.&#160; O jei rimtai, tai tiek jūs, tiek aš, ne kartą ėjome ir einame per gyvenimo bangas ir nepaskęstame, kol kaip ir Petras žiūrime į Jėzų ir laikomės jo rankos.&#160; Kieno gi daugiau?</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-14-22-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Mt 14, 22–33. VIDMANTO ŠIMKŪNO, SJ HOMILIJA</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mt 14,22-33, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-1422-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-1422-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 13 Aug 2017 13:02:25 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[22-33]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 14]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=581</guid>

					<description><![CDATA[<p>Evengelistas Matas šiandien mums pateikia gražų pasakojimą. Sakoma, jog pasakojimas yra tokia komunikavimo jėga, kuri nusileidžia tik maldai.  Pasakojimas taip pat yra ir galinga tikėjimo perteikimo priemonė. Po duonos padauginimo Jėzus išsiunčia mokinius plaukti per ežerą, o pats išeina į kalnus melstis. Galilėjos ežeras yra apie 20 km ilgio, 13 km pločio, jo gylis – 40 m. Ir štai, po trečios valandos, kai vyrauja tamsa, ežere kyla audra. Dvasinis rašytojas Scottas Fitgeraldas sako, jog trečia valanda nakties yra giliausio nusiminimo ir melancholijos laikas. Ir štai tokiu laiku Jėzus ateina pas mokinius, besigrumiančius su audra. Jie, nepažinę Jėzaus, nusigando. Ir šį kartą pirmas pasižymi karštakošis Petras. Jis ne tik iššoka iš valties, bet netgi eina vandens paviršiumi. Tiesa, neilgai. Pamatęs bangas išsigąsta ir pradeda skęsti. Gali būti, kad tik tada iš tikrųjų atsibunda ir ima šaukti „Viešpatie, gelbėk mane!“ Evangelistui Matui šioje istorijoje svarbus Petras. Įdomu palyginti, kur akcentus sudėjo kiti du evangelistai. Morkaus pasakojime Jėzus eina vandens paviršiumi ir tai parodo, jog mokiniai nieko nesupranta. Skaitome: „Jie visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo ir jų širdis tebebuvo nenuovoki (užkietėjusi)“. Evangelistas Jonas rašo, kad mokiniai mielai priėmė Jėzų į valtį, vėjas nurimo ir jie laimingai pasiekė krantą. Šiandien mes mėginame bent truputį suprasti evangelistą Matą. Ko gi jis mus moko? Iš esmės to, jog tikėjime pirmiausia ir svarbiausia yra mūsų dėmesys, mūsų žvilgsnis ir sielos troškimas, nukreiptas į patį Jėzų. Ne į save, savo gebėjimus, nuopelnus, išteklius ar ambicijas, tuo labiau ne į vėją ar ežero bangas (kurie gali būti išorinių blaškymų ir grėsmių simboliai). Ši istorija patraukli ir tuo, kad kuo daugiau ją skaitai, tuo įdomesnė darosi. Jėzus ateina pas mokinius vandens paviršiumi. Šie išsigąsta ir jo nepažįsta. Jie mano, jog tai dvasia, vaiduoklis. Jie mano, kad vaiduoklį jie sugeba atpažinti, lyg žinotų kaip jis atrodo ir kaip elgtis jį pamačius. Jų reakcija yra baimė. Laimei, paaiškėja, kad tai jų mokytojas Jėzus. Mes, protingi žmonės, taip, kaip tie mokiniai valtyje, šį pasakojimą norėtume laikyti mitu, kad tik nereikėtų priimti, jog Jėzus ateina pas mokinius vandens paviršiumi. Tačiau evangelija sako, kad tai ne vaiduoklis, ne mitinė figūra, o Jėzus, kuris į minėtas kategorijas netelpa. Galbūt Petras nori patikrinti, ar ir jis gali eiti vandeniu, o gal jis nori būti arčiau Jėzaus, bet išsigąsta bangų. Ar ši istorija sako, kad Jėzus suteikia stebuklingų galių tiems, kurie jį myli? Ko gero, ne. Bet jei pasitiki Jėzumi ir jį laikai dėmesio centre, nesi vienas net ir trečią valandą nakties, net ir tada, kai ištinka melancholija ar apima kitokia tamsa. Mato evangelija moko tikėjimo tiesos. Šis tikėjimas nepanaikina kančios ar tamsos, skausmo bangų, bet gali padėti tikrai melstis, tiesiog išrėkti kaip Petras: „Viešpatie, gebėk mane!” Ir paskutinė mintis. Ši evangelijos istorija apie plaukimą tamsoje audringu ežeru. Man, kaip ir Scottui Fitgeraldui, ji siejasi su žmogaus sielos naktimi, su vienatve, depresija ir visokia tamsa, o ši – su sekmadienių tikėjimo išpažinimu. Man vis atrodo, kad mes per lengvai ir dažnai nesusimąstę, tik prabėgomis ištariame, kad Jėzus nukankintas ir palaidotas nužengė į pragarus. Nesusimąstom, jog tik po to kėlėsi ir įžengė į dangų. Ką reiškia, kad Jėzus nužengė į pragarus? Jėzus iš tikrųjų nužengė ir į mano tamsybes, į mano trečią valandą nakties, į juodžiausią vienatvę, depresiją, priklausomybę ar kas bebūtų, todėl ir ten man dar lieka Petro malda: „Viešpatie, gelbėk mane“. Ir ten Jėzus tiesia man ranką. Evangelistas Matas šiandien sako: prisimink šitai ir mokėk tai jautriai pasakyti kitam. Todėl mums reikia gerų draugų, reikia tikėjimo bendruomenės.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-1422-33-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Mt 14,22-33, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
