<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>mišios Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/misios/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/misios/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Sat, 07 Sep 2024 20:02:21 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>mišios Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/misios/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Verbų sekmadienis 2023</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=verbu-sekmadienis-2023</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 02 Apr 2023 08:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Galerija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3136</guid>

					<description><![CDATA[<p>Balandžio 4-ąją dieną atšventėme Verbų sekmadienį.11-os valandos Šv. Mišių apeigos su verbų pašventinimu prasidėjo lauke, o vėliau visi kartu keliavome į bažnyčios vidų ir ten tęsėme Mišių šventimą. Kviečiame prisiminti Verbų sekmadienio akimirkas. Už nuotraukas dėkojame Vygintui Jankauskui</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/">Verbų sekmadienis 2023</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vėlyvosios šv. Mišios</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/velyvosios-sv-misios/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=velyvosios-sv-misios</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 15 Feb 2023 16:02:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Baneris]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[sielovada]]></category>
		<category><![CDATA[vakarinės]]></category>
		<category><![CDATA[VU sielovada]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3082</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kviečiame į vėlyvas sekmadienio Mišias Šv. Jonų bažnyčioje!Laukiami visi studentai ir ne tik 🙂 Kada: sekmadieniais 20:30 val.Kur: Šv. Jonų bažnyčioje Mišias aukoja: VU kapelionas t. Gintaras Vitkus, SJGieda: sakralinės muzikos choras „Adoramus“. Jei būna pasikeitimų, pavyzdžiui, tuo pačiu metu bažnyčioje vyksta Universiteto organizuojamas renginys, Mišias keliame į Šv. Kazimiero bažnyčią. Sekite informaciją! O paprastai &#8211; toje pačioje vietoje tuo pačiu metu 🙂 Iki susitikimo!</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/velyvosios-sv-misios/">Vėlyvosios šv. Mišios</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mt 5,21-37, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-521-37-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-521-37-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 12 Feb 2023 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3077</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ištrauką iš Evangelijos skaitykite čia. Daugelis mėgstame knygas ir filmus, kur pagrindiniai veikėjai tikri herojai. Tačiau mūsų gyvenimas paprastai nėra sudėtas iš herojiškų žygių. Jei tokių ir pasitaiko, tai ne taip dažnai. Mūsų kasdienybė paprasti darbai, reikalai, pareigos, santykiai…. Bet ir jie labai vertingi ir svarbūs. Šiandien Mato evangelijos 5 skyrius, Jėzaus kalno pamokslo tęsinys. Jėzus, kaip naujasis Mozė, kopia į kalną ir moko žmones. Pradėdamas bendresniu įvadu, jis aiškina šešis ST* įsakymus. Keturi šios dienos skaitinyje. Gali atrodyti, kad Jėzus prieštarauja Mozei. Jis sako: Jūs girdėjote, o aš jums sakau… Tačiau pažiūrėjus geriau Jėzus nieko nepaneigia, o patvirtina ST įsakymus ir kelia dar aukštesnius standartus. Prisiminkime, kur buvo iškalti Mozei duoti įsakymai. Jie buvo ant akmens. O jėzus nori, kad jie būtų įrašyti į žmogaus širdį. Dievo įstatymai supaprastinti, kaip ribos, kurių neturi peržengti. Nežudysi – tai senas įstatymas. Jėzus sako, kad jis apima plačiau nei žmogaus nužudymas. Nevalia ir pykti ant kito, nes ilgai puoselėjamas pyktis perauga į neapykantą, galiausiai į žudynes, jei ne fizines, tai dvasines ar psichologines. Šis įsakymas turėtų saugoti mus nuo griaunančios kritikos, kito smerkimo, linkėjimo blogo, abejingumo kito kančiai ar nelaimei, pavydo. Panašiai Jėzus praplečia ir kitus įsakymus. Kad jau prakalbau apie Dievo įsakymus, tai leisiu sau paklausti. Kuris Dievo įsakymas jums atrodo vienas sunkiausių. Man iš kunigiškos tarnystės, pokalbių ir išpažinčių klausymo patirties atrodo, kad sunkiausias yra didysis, taip vadinamas meilės įsakymas, ypač jo antroji dalis. Pirma yra Mylėti Dievą visomis jėgomis, o antroji – mylėti artimą, kaip save patį. Man atrodo ši formuluotė problemiška. Nes mes ne retai savęs nemylime, apie save blogai galvojame, menkai save vertiname, graužiamės dėl praeities, kankiname save nuoskaudomis, prisimename praeities įžeidimus ir dėl jų kamuojamės dabar, kartais leidžiamės kankinami pavydo, save įvairiausiai žalojame, savęs nemėgstame, kartais net nekenčiame – savęs nemylime. Jeigu kito meilės mastas yra tik savęs meilė, tai ar tikrai jos pakanka? Bet palikime šią galbūt eretiškai skambančią mintį ir pamėginkime paieškoti ko nors teigimo? Pamėginkime prisiminti katalikišką tradiciją. Formuluotės gal senoviškos, bet nuo klausytojo kūrybingumo priklauso, kaip suvoki esmę. Gal kas nors prisimenate septynis gailestingumo darbus sielai? Abejojančiam patarti Nemokantį pamokyti Pikta darantį sudrausti Nuliūdusį paguosti Įžeidimus atleisti Nuoskaudas nukęsti Melstis už gyvus ir mirusius O kas žinote 7 gailestingumo darbus kūnui (plg. Mt 25, 43-46)? Išalkusį pavalgydinti Ištroškusį pagirdyti Vargšą aprengti Keleivį priglausti Ligonį aplankyti Kalinį sušelpti Mirusį palaidoti Tikriausia daugelis stengiamės to laikytis, stengiamės sekti Jėzumi ir aplink save kurti gyvenimo kultūrą apie tai nė negalvodami. Evangelija kviečia mus nepasitenkinti minimumu, o kaip mylintis žmogus nuolatos klausti, ką dar galėčiau padaryti dėl to, kurį myliu. Šią savaitę mokinių atostogos, dar ir šventė &#8211; Vasario 16-oji. Galbūt kur nors keliausite, ilsėsitės. Jau seniai buvau pasiūlęs, ką nors namų darbams, todėl šiai savaitei keli punktai iš Talmudo: Stebėk savo mintis, nes jos tampa žodžiais. Stebėk savo žodžius, nes jie tampa veiksmais. Stebėk savo veiksmus, nes jie tampa įpročiais. Stebėk savo įpročius, nes jie tampa tavo charakteriu. Stebėk savo charakterį, nes jis tampa tavo likimu. *ST &#8211; Senojo Testamento</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-521-37-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Mt 5,21-37, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Dievo avinėlis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/dievo-avinelis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=dievo-avinelis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Jan 2023 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[avinėlis]]></category>
		<category><![CDATA[dievo avinėlis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3067</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sekmadienio evangeliją skaitykite čia. 1944 m. nacių kalėjimo kameroje teologą Dietrichą Bonhoefferį kamavo klausimas apie krikščioniško tikėjimo vaidmenį kylančiame „amžiuje be religijos“. Jis numanė, kad krikščioniška žinia nėra apribota religijos. Todėl klausė: „Kaip Kristus gali tapti Viešpačiu net tų, kurie neturi religijos?“. Kitaip tariant, kas lieka iš krikščionybės, kai ji netenka religinio rūbo? Bonhoefferis aiškiai mato, kad naujausiais laikais Dievas pasaulyje tapo vis labiau nereikalingas. Anksčiau jis tarnavo žmonėms kaip mokslu nepaaiškinamų dalykų paaiškinimas, kaip atsakymas į neatsakomus klausimus, kaip drausminantis pirštas pedagogikoje ir t. t. Atsiradus šiuolaikiniam gamtamoksliui, Dievas tampa nereikalingas. Anksčiau nepaaiškinamus dalykus galima paaiškinti kitaip ir geriau. Tas pats pasakytina ir apie kitas sritis. Žmogus vis labiau pradeda susitaikyti su savimi ir pasauliu be Dievo, o jis tampa vis labiau nereikalingas. Bet ar pasaulis dėl to tapo geresne vieta gyventi, ar jis tapo žmoniškesnis, ar įgavo daugiau vilties, prasmės ir laimės? Grįžome į eilinį liturginį laiką. O evangelija mums pateikia visai neeilinį skaitinį ir suveda su dviem svarbiais veikėjais: Jonu Krikštytoju ir jo pusbroliu Jėzumi. Jonas mėgina paaiškinti, kas yra Jėzus, todėl jo žinia svarbi. Jis sako tai, ką girdime per kiekvienas Mišias. Žiūrėkite – štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Bet galimas daiktas ne visai suprantame ką Jonas nori pasakyti. Vienas pamaldus katalikas sako – Jonas nori pasakyti, kad Jėzus yra švelnus, kaip avinėlis. Jėzus švelnus, bet ne tai nori pasakyti Jonas. Jonas yra sūnus kunigo, tarnaujančio šventykloje. Jis gerai žino, kas su avinėliais atsitinka šventykloje. Jie paaukojami – nužudomi. Jei galėtume nusikelti į Jėzaus laikus, ko gero mus labiausiai nustebintų, gal ir šokiruotų gyvulių aukojimas šventykloje. Ten būdavo paaukojama daugybė gyvulių. Sakoma, kad artėjant prie šventyklos, pirma užuosdavai jos kvapą, nei ją pamatydavai. Jeigu Jonas sakytų – žiūrėkite, štai naujas dvasinis mokytojas, jo mokymas išgelbės pasaulį – tai būtų nesunkiai suprantama ir priimtina. Bet Jonas sako – čia aukos avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Ką tai galėtų reikšti? Kaip gyvūno nužudymas, paskui sudeginimas ir kraujo išliejimas gali turėti ką nors bendra su žmonių nuodėme? Aukojimo mintis, kaip raudona gija eina per visą Biblijos audinį. Kas vykdė tokias aukas? Nojus, Abraomas, Jokūbas, Mozė, Jozujė, Saliamonas, Saulius, Dovydas, Elijas – visi aukojo gyvulius. Tačiau klausimas, kaip avinėlio paaukojimas gali naikinti pasaulio nuodėmes dar neatsakytas. Altorius, kaip aukojimo vieta yra ir mūsų liturgijos centras. Ačiū Dievui netenka aukoti avinėlių ir mes nesame Senojo Testamento kunigai. Vienas vyskupas sako, svarbu suvokti, kad Jono parodytas Avinėlis yra Dievo. Jis yra kitoks, nei milijonai paprastų avinėlių, todėl ir jo auka yra kokybiškai kitokia. Jis pasakoja buitinį pavyzdį. Įsivaizduokite važiuojant judria siaura gatve jums sugedo automobilis. Pats jo suremontuoti negalite, automobilis taip pat negali savęs suremontuoti. Nesvarbu, kad už jūsų sustojo dar 30 automobilių. Ir jie nesuremontuos jūsiškio. Reikia kokybiškai kitokio kito – reikia meistro, kuris išmano, turi įrankius ir nori sutaisyti jūsų automobilį. Panašiai ir su pasaulio nuodėme, su jos pažeistu žmogumi. Pats žmogus negali savo nuodėmės sunaikinti, nei kiti žmonės negali to padaryti, nes ir jie taip pat pažeisti. Reikia kokybiškai kitokio kito. Reikia meistro, kuris nebijotų atsigulti po važiuokle, pasilenkti po variklio dangčiu nebijotų susitepti rankas ir surastų gedimą, kur jis bebūtų ir sutaisytų automobilį iš vidaus. Taip ir su mūsų nuodėme, gelbėtojas turi įeiti į mūsų vidų, į mūsų savanaudiškas širdis, užkietėjusias ar baukščias sąžines, į korumpuotas struktūras. Jei norime – nužengti į mūsų pragarus, į vietas, kurias slepiame net nuo savęs. Ir ten, iš vidaus mus sutaisyti. Šio remonto kaina yra kryžius. Tik ne mes ją sumokame, o jis – Dievo Avinėlis. Tai nori pasakyti Jonas Krikštytojas. Mūsų tikėjimas nėra apie Dievą, kuris išsprendžia mano problemas ir todėl yra kažkokiu būdu patiriama tikrovė. Nėra apie Dievą, kuriuo galima naudotis vienose situacijose, o kitose &#8211; ne. Nėra apie Dievą, kurį reikia įtikinėti ilgomis maldomis ir kuris man duoda kažką sukurto, t. y. tai, kas nėra jis pats, arba išpildo mano norus. Tai žinome, nes kiekvienas, kuris meldžiasi Tėve mūsų malda, prašydamas kasdienės duonos, rimtai nesitiki, kad ši duona pateks ant stalo kitaip nei mūsų rankų darbu. Dievas neperima mūsų darbo ir neperima mūsų problemų valdymo. Tai, ką Dievas mums duoda savo Sūnuje, yra ne kažkas sukurta, ne sukurta malonė, bet Jis pats. Nors ir atrodo, kad jis tampa vis mažiau paklausus, bet mes neturime kito Išganytojo, kaip tik Jono parodytą Dievo Avinėlį. Kad ir kaip mūsų modernus pasaulis tvirtintų, kad jam pakanka savęs paties, ir Dievas tapo nereikalingu, bet mums reikia Išganytojo, visiems kartu ir kiekvienam atskirai.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/dievo-avinelis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Dievo avinėlis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Bernelių Mišios 2022</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/berneliu-misios-2022/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=berneliu-misios-2022</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 24 Dec 2022 16:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Galerija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Bernelių mišios]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[kūčios]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[Piemenėlių]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3162</guid>

					<description><![CDATA[<p>2022 m. gruodžio 24 d. tradiciškai šventėme Bernelių Mišias pasipuošę angelų sparnais ir bendruomeniškai laužydami kalėdaičius. Kviečiame prisiminti Bernelių Mišių akimirkas. Už nuotraukas dėkojame Vygintui Jankauskui</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/berneliu-misios-2022/">Bernelių Mišios 2022</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Šv. Mišios gruodžio 22 d.</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/sv-misios-gruodzio-22-d/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sv-misios-gruodzio-22-d</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 21 Dec 2022 18:20:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3039</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gruodžio 22 d. (ketvirtadienį) 18 val. &#8211; Šv. Mišių nebus. Kviečiame kartu melsti už a.a. vyskupą ir jėzuitą Joną Borutą 17:30 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje.Šv. Mišias aukos kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Daugiau informacijos: facebook</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/sv-misios-gruodzio-22-d/">Šv. Mišios gruodžio 22 d.</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kalėdų laiko Šv. Mišių Tvarka</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/kaledu-laiko-sv-misios/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaledu-laiko-sv-misios</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 19 Dec 2022 17:57:02 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[kūčios]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[Piemenėlių mišios]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3029</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gruodžio 24 d. (šeštadienį):18 val. &#8211; Piemenėlių Šv. MišiosKviečiame didelius ir mažus pasipuošti angelų sparnais Gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdos, sekmadienis):11 val. &#8211; Šv. Mišios13 val. &#8211; Šv. Mišios Gruodžio 26 d. (antroji Šv. Kalėdų diena, pirmadienis):Šv. Mišių mūsų bažnyčioje nebusKviečiame į Šv. Mišias 12 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje Gruodžio 27-29 d. (antr. &#8211; ketv.):18 val. &#8211; Šv. Mišios Gruodžio 31 d. (šeštadienis):22:30 val. &#8211; Naujųjų metų išvakarių Šv. Mišios Sausio 1 d. (sekmadienis):11 val. &#8211; Šv. Mišios13 val. &#8211; Šv. Mišios</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/kaledu-laiko-sv-misios/">Kalėdų laiko Šv. Mišių Tvarka</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>III Advento sekmadienis. Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/3-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-3/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=3-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-3</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Dec 2022 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3023</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nuorodas į sekmadienio skaitinius rasite čia. Biblijos skaitiniai kalba apie kantrų laukimą. Laukti dažniausia sunku, o kantriai labai sunku. Laukiant svarbi kantrybė. Laukiant tenka susitaikyti su tuo, kad mes nekontroliuojame laukiamų dalykų, bet turime pasikliauti kitais, kad jie įgyvendins laukiamą įvykį. Galime nusiteikti, aktyviai ruoštis ateities įvykiui, bet ateina momentas, kai nieko nebegalime padaryti. Turime tiesiog viltingai laukti. Vienas teologas pasakoja: „Kai buvau dar mažas, tėvas man papasakojo apie mano gimimo laukimą. Tais laikais tėvai nedalyvavo gimdymo procese. Jie turėdavo laukti vietoje, vadinamoje „laukiamuoju kambariu“ &#8211; iš tiesų taiklus pavadinimas. Jie nieko negalėjo daryti, tik laukti. Esu tikras, kad ten kas nors ir melsdavosi, žiūrėdavo į laikrodį ir labai laukdavo. Man pasakojo, kad gydytojas atnešė mane &#8211; verkiantį, rausvą ir nuogą parodyti tėvui, kad jo sūnus jau gimė“. Šio teologo pasakojime pirmą kartą išgirdau apie Bažnyčią, kai ji palyginama su „laukimo kambariu“. Advento metu mes, esame kviečiami į laukiamąjį &#8211; į Bažnyčią &#8211; budėti, melstis ir viltingai laukti. Mūsų laukimas išreiškiamas labai įvairiai. Štai šiandien aukomis paremsime Caritas organizaciją. Gal rašysime sveikinimus, pirksime dovanas brangiems žmonėms, nes laukiame susitikimo su jais gyvai, ar nuotoliniu būdu ar bent mintimis… Kas mums padeda laukti? Nesame palikti be liudytojų. Gyvename tarp žmonių, kurie mokė mus tikėjimo ir rodė mums kelią. Biblija sako, Dievas siunčia pasiuntinius, kad paruoštų kelią. Senieji pranašai liudija Dievo pažadus. Izaijas rašo, kad Dievas, ateina jus išgelbėti. Jūs jam svarbūs. Žmonijos istorija kupina priešpriešų ir įtampų nuo pat jos pradžios. Kalėdiniu laiku Evangelijose skaitysime, kad ne visi laukė Jėzaus. Tačiau, kurie laukė, jiems Dievo pasiuntiniai ruošė kelią: Marijai ir Juozapui, piemenims ir išminčiams ir daugeliui kitų, kurie vėliau sekė juos. Iki šio sekmadienio advento akcentas buvo Antrasis Jėzaus atėjimas laikų pabaigoje. Šiandien jau džiugus mūsų žvilgsnis krypsta į pirmąjį Jėzaus atėjimą Betliejuje. Galime pamąstyti, kurie žmonės man yra Dievo pasiuntiniai padedantys laukti Išganytojo? Tai gali būti geri draugai, močiutė, šeimos nariai, gal mokytoja, gal dvasinis palydėtojas ar dar kas nors. Laukti su kuo nors dažniausiai būna lengviau nei vienam. Atrodo daug žmonių gyvena be šio lūkesčio, be vilties. Kai kurie tiki, bet gyvena su baime ir nerimu. Bažnyčia, vesdama mus per liturginius metus, nuolat palaiko Išganytojo atėjimo viltį. Man kartais atrodo, kad laukimas bene ilgiausiai, gal visą gyvenimą trunkantis dalykas, nes vis ko nors ilgimės ir laukiame. Laukiame gerų dalykų, gerų žmonių… Tačiau galiausiai ir giliausiai gal to nė neįvardindami mes ilgimės ir laukiame Išganytojo. Viešpatie, atnaujink mūsų viltį. Palaistyk mūsų sausumą. Padėk mums nusimesti tai, kas gali trukdyti priimti Tave su džiaugsmu, tai, kas mus apakina, suvaržo, laiko baimėje. Ir suburk mus į savo Bažnyčią šiuo Advento laikotarpiu, kad kantriai kartu lauktume, stiprindami ir drąsindami vieni kitus, nes Tu ateini mūsų išgelbėti.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/3-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-3/">III Advento sekmadienis. Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pamaldų tvarka 11-15 d. &#124; Susitaikymo pamaldos</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-13-14-d-susitaikymo-pamaldos/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pamaldu-tvarka-13-14-d-susitaikymo-pamaldos</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 10 Dec 2022 19:47:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[pamaldų tvarka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3000</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gruodžio 11 d. (sekmadienį):&#8211; 11 val. šv. Mišios&#8211; 13 val. šv. Mišios studentams&#8211; 20:30 val. vakarinės šv. Mišios (šv. Kazimiero bažnyčioje) Gruodžio 13 d. (antradienį):šv. Mišių nebus (vakaras skirtas šv. Liucijai) Gruodžio 14 d. (trečiadienį):7 val. &#8211; Rarotinės šv. Mišios18 val. &#8211; Susitaikymo pamaldos**Medžiaga padėsianti pasiruošti išpažinčiai Gruodžio 15 d. (ketvirtadienį):18 val. &#8211; Vilniaus Universiteto Advento vakaras Tomis dienomis, kai Šv. Jonų bažnyčioje Mišių nebus, kviečiame dalyvauti Mišiose šv. Kazimiero bažnyčioje 17:30.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-13-14-d-susitaikymo-pamaldos/">Pamaldų tvarka 11-15 d. | Susitaikymo pamaldos</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>II-as Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/ii-as-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ii-as-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 04 Dec 2022 18:07:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2981</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žengiame į antrą advento sekmadienį. Mus pasitinka ekscentriškas ir nepatogus Dievo žmogus Jonas krikštytojas. Šiandien vienas tų sekmadienių, kai parodomas krikščionybės kontrastas su pasaulio kultūra, net ir ta, kuri nesipurto krikščioniško būdvardžio. Mūsų aplinka miestų švieselėmis, mugėmis ir puošyba mums jau dabar siūlo kalėdines nuotaikas ar bent džiugų laukimą, o radikalas Jonas Krikštytojas veda mus į dykumą. Visai neromantizuoju dykumos. Ir Biblijoje ji visai ne romantiška. Visai ne tokia, į kurią vykti siūlo kelionių agentūros. Viena mano kolegė tik ką keliavo į Saudo Arabijos dykumą, jos kelionė buvo tokia, kur viskas įskaičiuota. Visa išrinktoji tauta ir ne vienas iškilus biblijos personažas, kurį laiką praleido dykumoje: Mozė, Jonas Krikštytojas ir pats Jėzus. Kas yra dykuma įdomiai svarsto Blaise Pascal. Jis sako: Daugelis mūsų didžiąją laiko dalį vis mėginame nukreipti dėmesį (prasiblaškyti) nuo esminių klausimų apie Dievą, gyvenimą, prasmę, nuodėmę, mirtį ir malonę. Mums patinka pramogos (divertissment). O dykuma tai vieta, kurioje nėra jokių pramogų ir prasiblaškymų, ten turi susidurti su esminiais klausimais. Kas gi čia? Juk švenčiame Adventą, o ne gavėnią su jos dykuma ir atgaila. Tačiau šiandien girdime tą patį – atsiverskite, keiskite gyvenimą, mąstymą, pirmenybes. Dykuma mus apnuogina ir suveda į akistatą su savimi, su svarbiais klausimais, nuo kurių paprastai mieliau atsitoliname pramogaudami, prasiblaškydami, užsiimdami veikla… Dykuma nėra tik biblinis įvaizdis. Ji nėra tokia tolima, kaip gali atrodyti. Į ją patenkame net nenorėdami. Tik pagalvokime į kokią izoliacijos dykumą mus išvedė pandemijos apribojimai, ar ne dykuma tampa artimo žmogaus ar mūsų pačių ligos lova, brangaus žmogaus netektis… Grįžkime prie Advento. Žodis adventas reiškia atėjimą. 5 a. gyvenęs Tūro vyskupas nustatė, prieškalėdinį pasninko laiką nuo lapkričio 11 d. Šv. Martyno šventės. Dabar Vakarų Bažnyčioje Adventas prasideda sekmadienį artimiausią lapkričio 30-tai dienai. Mūsų Adventas yra dvejopas keliais požiūriais:Pirmas tris savaites žvelgiame į ateitį į Jėzaus garbingą atėjimą laikų pabaigoje. Nuo 16 gruodžio pradedame Kalėdinę noveną ir žvelgiame į praeitį į kuklų Jėzaus atėjimą &#8211; gimimą žmonių vaiku Betliejuje. Šie du Advento aspektai išryškinami ir Dievo Žodžio skaitymuose, jie nuspalvina ir adventinį laukimą. Jis parodo visų krikščionių esminę laukimo būseną tarp Jėzaus prisikėlimo ir būsimo atėjimo. Mes dažnai meldžiamės – „Te ateinie tavo karalystė“. Adventas gražiai parodo, kad Bažnyčios centre yra Kristus. (Tik prisiminkime neseniai pristatytas mūsų sinodinio kelio susitikimų įžvalgas. Primoji akcentavo Kristų, kaip svarbu jį pažinti ir puoselėti asmeninį santykį su juo). Šv. Bernardas sako, kad šalia tų dviejų praeities ir ateities Jėzaus atėjimų svarbus ir trečias jo atėjimas dabartyje į krikščionio širdį. Ką tai galėtų reikšti? Ką man galėtų konkrečiai reikšti Jono Krikštytojo kvietimas? Klausytoją ir save paklausiu kitaip: Ar šis adventas turės kokį nors, kad ir menkiausią poveikį mano maldos gyvenimui, meilės darbams, mano laiko, dėmesio akcentams, mano pagarbesnei kalbai ir mintims apie kitus ir save? Kaip atrodys mano Kalėdų laukimas, kokie konkretūs jo ženklai? Jonas Krikštytojas, nepatogus Dievo žmogus išėjęs į dykumą šaukia savo žmonėms ir mums, kad pažiūrėtume į save, ir jei sakome, kad norime atsiversti, tai turime ką nors dėl to daryti. Tada gali iškilti kalnas taisytinų dalykų ir gali būti gundomas nieko nesiimti, vis tiek visko neįveiksi. Juokais sakoma, jei kilsnenumaldomas noras ką nors veikti, ką nors keisti &#8211; pažiūrėk televizorių, ar paskrolink telefoną ir praeis? Bet šitaip nieko nebus sako knygos „Dievas niekada neužsimerkia“ autorė Regina Brett. Vienas jos knygos skyrelis pavadintas: „Jei abejoji, ženk vieną teisingą žingsnį“. Ji rašo: „Nori numesti svorio – užsisakyk ne skrudintų bulvyčių, o salotų. Nori būti geresnis draugas – paskambink. Trokšti parašyti romaną – prisėsk ir parašyk pirmą pastraipą. Dideli pokyčiai gąsdina, bet ryžtis vienam žingsneliuidažniausiai nesunku. Žingsnis po žingsnio &#8211; taip užauginame vaikus, baigiame studijas, parašome knygas ir nuveikiame viską, ko trokšta širdis. Taigi koks kitas tavo žingsnis? Klausia Regina Brett, ir Jonas krikštytojas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/ii-as-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">II-as Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Visi šventieji, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/visi-sventieji-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=visi-sventieji-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 01 Nov 2022 16:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[šventieji]]></category>
		<category><![CDATA[vėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<category><![CDATA[Visi šventieji]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2952</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pradžiai viduramžių legenda. Dievo Motina, lydima arkangelo Mykolo, nusileidžia į pragarą. Ji mato visų nusidėjėlių kančias, bet bando tvardytis sukrečiančių vaizdų akivaizdoje. Bet tada ji atvyksta į nuošalią vietą, kur matyti tik degantis ežeras, kur žmonės taip giliai nugrimzdo, kad nebeišlipa į paviršių. Apie šiuos žmones sakoma, kad net Dievas juos pamiršo. Sukrėsta moteris bėga atgal į dangų. Ji krenta ant kelių prieš Dievo sostą ir prašo atleidimo už visus tuos, kuriuos matė pragare. „Kaip aš jiems atleisiu?“ &#8211; klausia suglumęs Dievas Tėvas, rodydamas į pervertas Sūnaus Jėzaus rankas ir kojas. Jis klausia: „Marija, kaip man atleisti Tavo Sūnaus kankintojams? Ar turiu tokią teisę?&#8221; Atsigręžusi į savo Sūnų, Marija sušaukia visus dangaus šventuosius, kankinius, išpažinėjus, asketus ir angelus. Ji prašo juos taip pat atsiklaupti ir prašyti atleidimo visiems, visiems be išimties. Šioje viduramžių legendoje pragaro kankinę nutraukia Marijos ir daugybės šventųjų užtarimas. Ši legenda lyg apjungia dviejų lapkričio pradžios Katalikų Bažnyčios švenčių &#8211; Visų šventųjų ir Vėlinių slėpinius. Ji rodo globalų pomirtinį gyvenimą, kur ribos tarp dangaus, skaistyklos ir pragaro nutrinamos. Kodėl taip yra? Kad būtų lengviau keistis prekėmis? Skatinti nežemišką rinką? Skatinti nežemišką turizmą? Ne! Ribų atvėrimo prasmė siejasi su užtarimu tų, kurie jau turi šiek tiek Dievo vizijos, kaip tradiciškai buvo mokoma apie skaistykloje esančias sielas, kurios būtent dėl savo fragmentiškos Dievo vizijos galėjo padėti žemės gyventojams jų kančioje. Anapusinių sienų atvėrimo prasmė siejasi ir su tų užtarimu, kurie visiškai mėgaujasi dangiška gerove ir prabanga, t. y. šventųjų. Legendoje jie prašo nutraukti pragaro kančias. Visų šventųjų ir Visų sielų, arba Vėlinių diena iškelia į pirmą vietą svarbų žmogaus gyvenimo elementą – užtarimą. Tai pagalba tiems, kuriems jos reikia: malda ir užtarimas už mirusius, bet taip pat ir pasitikėjimas, kad šioje visatoje esu ne vienas. Nes mane užtaria nesuskaičiuojama daugybė šventųjų, kurie primena Dievui apie mane, kad nebūčiau užmirštas. Globalų pomirtinį gyvenimą pakeitė globalus šiapusinis pasaulis, užmiršęs ignoruojantis Dievą. Jame turėtų būti daugiau teisingumo visiems, daugiau laimės ir gerovės. Tačiau dabar pasaulyje yra daugiau aukų nei kada nors anksčiau. Milijonai žmonių išnyksta kasdienėje pasaulinių socialinių tinklų sumaištyje. Jie pasineria į kasdienės vienatvės pragarą. Jie išnyksta neįsivaizduojamų kančių pragare: Alepo pragare, Mosulo pragare, Bučos pragare, bado zonų pragare, žemės drebėjimų ir raketų sugriautų miestų skaistykloje. Todėl, kad pasaulis juos pamažu pamiršta. Pamiršta, kaip tas viduramžių legendos sielas ugnies ežere. Kodėl taip yra? Nes mes nuolat slopiname viduramžių bendravimo taisyklę, kuri sieja šias dvi lapkričio dienas: praktikuojamo gailestingumo logiką ir išmintį apie neįkainojamą dangiškojo užtarimo vertę: užtarimo net tų, kuriuos atrodo net Dievas, pamiršo. Visų šventųjų ir Vėlinių diena mums susirinkusiems į šią Eucharistijos šventę, parodo visuotinę globalizaciją. Šiandien šiapusinis globalus pasaulis susitinka su globaliu anapusiniu. Sienos yra pralaidžios. Pralaidžios tiems, kurie šiandien ir rytoj lankys kapines. Pralaidžios tiems, kurie savo laiką, dėmesį, pagarbą ir maldą skiria mirusiesiems ir taip liudija, kad jie nėra pamiršti. Tačiau sienos yra pralaidžios ir tiems, kurie, pagerbdami savo mirusiųjų atminimą, daro gera kitiems žmonėms. Sienos tarp šio ir pomirtinio pasaulio taip pat yra pralaidžios padrąsinančiam pavyzdžiui visų tų šventųjų, kurie rūpinosi žmonių, atsidūrusių nuošalėje, poreikiais, gynė ir gina visus tuos, kuriuos užmiršo jų laikų žmonės. Galiausiai sienos yra pralaidžios visų šventųjų maldai, maldai prašant palaiminimų mums visiems, o visų pirma tiems, kurie gyvena „dideliame suspaudime“. Viduramžių legenda anaiptol nėra tokia viduramžiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji parodo didelę dalį modernybės aklavietės. Kuo labiau mūsų globalus pasaulis artėja prie globalaus anapusinio pasaulio logikos, tuo žmogiškesnė tampa mūsų dabartis. Juk niekada nebus per daug: gailestingumo ir užtarimo už tuos, kurie gyvena nuošalyje, ar už tuos, kurie lieka pamiršti, kurie lieka pamiršti!</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/visi-sventieji-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Visi šventieji, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno, SJ homilja</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilja/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilja</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 30 Oct 2022 17:21:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2946</guid>

					<description><![CDATA[<p>Evangelijos ištrauką skaitykite čia. Man įsiminė pirmo skaitinio eilutės su labai turtinga teologija. Jos gali būti antidepresantas ar prasmės paieškų vitaminas. Galbūt dar ką nors jos užkalbino ir lydės per savaitę. Išm 11,24 sako „Tu myli viską, kas yra ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs, nes nebūtum padaręs, jei būtum nekentęs.“ Šitame kontekste artinkimės prie Zachiejaus ir Jėzaus susitikimo. Jėzus įžengia į Jerichą ir iki šio skyriaus pabaigos pasieks Jeruzalę. Pakeliui susipažįstame su Zachiejumi, vyriausiu muitininku, turtingu žmogumi. Mokesčių rinkėjai, kad ir kokie nekenčiami jie buvo, Luko evangelijoje yra vieni iš tų atstumtųjų, kurie galiausiai prisiglaudžia prie Jėzaus. Jie yra tarp pražuvusiųjų, kurių Jis ateina ieškoti ir gelbėti. Į turtinguosius Evangelijos žvelgia įtariai, nes turtai gali tapti pavojingais. Todėl šiandienos susitikimas mums kelia intrigą. Ar tai bus dar vienas muitininkas, kuris viską palieka ir seka paskui, o gal tai bus dar vienas turtuolis, nuliūdęs dėl dangaus karalystės pretenzijų jam ir jo turtams? Zachiejus bando pamatyti Jėzų. Kiti vertimai sako stengiasi, dar kiti naudoja žodį ieško. Žmonės, kurie ieško teisingų dalykų, Luko evangelijoje &#8211; juos randa, o kurie ieško Jėzaus, paprastai sužino, kad iš tikrųjų Jėzus visą laiką ieškojo jų. Atrodo ne atsitiktinai Zachiejus įvardintas kaip &#8211; „trumpas“ arba „mažas“. Viena vertus, tai gali būti žemo ūgio žmogus, todėl ir įsilipa į medį. Kita vertus, šis terminas verčiamas superlatyvu kaip mažiausias. Lk 9, 48: „Kas priima šitą vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas priima tą, kuris mane siuntė; nes mažiausias iš jūsų visų yra didžiausias.“ Galbūt galima sakyti, kad Zachiejus, lipdamas į tą medį elgiasi kaip vaikas ir priimdamas savo menkumą, tampa vienu iš mažiausių ir dėl to gali priimti Jėzų. Jėzus suranda Zachiejų jo medyje ir pasisiūlo į svečius, o šis jį džiugiai priima. Fariziejai, Rašto aiškintojai gali piktintis sakydami na štai ir vėl Jėzus bendrauja su nusidėjėliais. Įdomu, kaip reaguotume, komentuotume mes. Šis palyginimas tęsia tą pačią mintį, kaip ir kiti trys apie pasiklydusią ir rastą avį, pamestą ir surastą monetą ir nuklydusį ir atgal priimtą sūnų. Zachiejus įdomiai sprendžia savo turto klausimą sakydamas, kad pusę jo atiduoda vargšams, o tiems, kuriuos apgavo, grąžina keturis kartus daugiau nei paėmė. Anot Biblijos žinovų, čia pavartota tokia graikų kalbos forma, kuri sako, kad jo įsipareigojimas yra tęstinis, o ne kad jis ką padarys tik vieną kartą, ir tai gali reikšti, kad jis jau taip elgėsi. Fariziejus įvardinęs kaip pinigų mylėtojus, Jėzus sako: „Negalima tarnauti Dievui ir turtui“, ir pasakoja palyginimą apie turtuolį ir Lozorių. Turtuolis, nepaiso vargšo Lozoriaus, kuris guli prie jo vartų, po mirties pakelia akis iš Hado kančių ir pamato jį su Abraomu. Pasakojimas apie Zachiejų siejasi su šiuo pasakojimu ne tik dėl nuorodų į Zachiejaus turtus ir jo ketinimus vargšų atžvilgiu, bet ir dėl ypatingo Jėzaus atsakymo. Jis sako, kad į tuos namus atėjo išgelbėjimas. Mes suprantame, kad tas išgelbėjimas yra pačiame Jėzaus asmenyje, atėjusiame ieškoti ir gelbėti paklydusiųjų, kaip piemuo, kaip moteris ieškanti pamestos monetos, kaip gailestingas, jautrus tėvas iš 15 skyriaus. Svarbu pastebėti, Jėzus priduria: „Jis taip pat yra Abraomo sūnus“. Kitaip tariant, pasaulio turtingiesiems yra daug vilties, kai tik jie pastebės prie vartų gulinčius Lozorius ir ką nors rimto dėl to padarys. Net labiausiai atstumtieji ir paniekintieji turtingieji, tokie kaip muitininkai, turi vietą Abraomo glėbyje. Zachiejaus džiaugsmas išsiplečia į viso mokinių būrio džiaugsmą Lk 19,37, kai jie pasitinka savo karalių, ateinantį Viešpaties vardu. Kai pasitinkami ypatingi asmenys, karaliai ar garsenybės, žmonės nori juos pamatyti, pasveikinti. Paskui tos įžymybės keliauja į savo namus ar prabangius viešbučius, o sveikinusieji eina namo. Zachiejus taip ir daro &#8211; lipa į medį, kad pamatytų karalių, tačiau skirtumas tas, kad Jėzus, suradęs jį ir mus, nepasitenkina karališku pamojavimu ir nepasitraukia į rūmus. Jėzus sako išgelbėjimas ateina į Zachiejaus namus. Jis seka paskui mus ir į mūsų namus. O jei atrodytų, kad nesu verta/as jį priimti savo namuose, gal prasminga prisiminti Išminties knygos žodžius: „Tu myli viską, kas yra ir nesišlykšti niekuo, ką esi padaręs, nes nebūtum padaręs, jei būtum nekentęs.“</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilja/">Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno, SJ homilja</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
