<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>gavėnia Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/gavenia/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/gavenia/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Sat, 07 Sep 2024 20:02:21 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>gavėnia Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/gavenia/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Verbų sekmadienis 2023</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=verbu-sekmadienis-2023</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 02 Apr 2023 08:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Galerija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3136</guid>

					<description><![CDATA[<p>Balandžio 4-ąją dieną atšventėme Verbų sekmadienį.11-os valandos Šv. Mišių apeigos su verbų pašventinimu prasidėjo lauke, o vėliau visi kartu keliavome į bažnyčios vidų ir ten tęsėme Mišių šventimą. Kviečiame prisiminti Verbų sekmadienio akimirkas. Už nuotraukas dėkojame Vygintui Jankauskui</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/verbu-sekmadienis-2023/">Verbų sekmadienis 2023</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pamaldų tvarka iki Velykų</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-iki-velyku/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pamaldu-tvarka-iki-velyku</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 29 Mar 2023 18:10:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Baneris]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3097</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kovo 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. &#8211; Susitaikymo pamaldosBalandžio 2 d. (sekmadienį) &#8211; Verbų sekmadienis:&#8211; 11 val. Šv. Mišių pradžia bei verbų pašventinimas Vilniaus Universiteto didžiajame kieme&#8211; 13 val. Šv. Mišios (kaip įprastai, bažnyčios viduje) Balandžio 6 d. (ketvirtadienis) 18 val. &#8211; Paskutinės vakarienės Šv. Mišios (su rankų plovimu)Balandžio 7 d. (penktadienį) 18 val. &#8211; Kristaus Kryžiaus pagerbimo pamaldosBalandžio 8 d. (šeštadienį) 20 val. &#8211; Velyknaktis (atsineškite žvakutę Žiburių ir Krikšto atnaujinimo liturgijai, taip pat vaišių agapei po Velyknakčio)Balandžio 9 d. (sekmadienį) &#8211; I Velykų sekmadienis&#8211; 11 val. šv. Mišios (po Mišių šventinsime jūsų atsineštus valgius)&#8211; 13 val. Šv. Mišios (po Mišių šventinsime jūsų atsineštus valgius)</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-iki-velyku/">Pamaldų tvarka iki Velykų</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>III Gavėnios sekmadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iii-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iii-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 12 Mar 2023 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Baneris]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3091</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sekmadienio Evangelijos ištrauką skaitykite čia. Šiandienos skaitiniuose daug kalbama apie vandenį. Girdėta Išėjimo knygos paskutinė eilutė iškelia esminį klausimą: „Ar Viešpats yra tarp mūsų, ar ne?“. Į tai atsako Evangelija! Nuo šiandien ateinančias dvi savaites skaitysime ir klausysimės pasakojimų iš Jono evangelijos. Joje daug simbolių ir įvaizdžių, kuriuos galime apmąstyti, iš kurių galime pasisemti dvasinės naudos. Norint giliau suprasti šiuos skaitinius, verta grįžti prie pirmų devyniolikos pirmojo skyriaus (Prologo) eilučių, kuriose pateikiami pagrindiniai simboliai kaip užuominos. Jos padeda aiškiau suvokti ir priimti Jėzų visoje Jono Evangelijoje. Jėzus yra „Žodis“, kurį reikia išgirsti, Jėzus yra „Gyvenimas“, kurį reikia gyventi, ir Jėzus yra „Šviesa“, kurią reikia matyti. Šis Žodis, Gyvenimas ir Šviesa tampa kūnu. Žodis nori būti išgirstas ir suvoktas, nori būti skelbiamas, kad būtų priimtas. Šiuo Gyvenimu reikia gyventi ir dalintis. Šią Šviesą turi matyti ir rodyti visi, kurie girdi, gyvena ir mato. Evangelistas Jonas kontrastingai sugretina saulės šviesą ir nakties tamsą kaip gerų ir blogų įvykių įvaizdžius. Šiandienos Evangelijoje veiksmas vyksta vidurdienį, šviesiausiu dienos metu. Šviesa ir matoma, ir šviečia, kad visa kita būtų matoma. Kito sekmadienio Evangelijoje bus kalbama apie tai, kad Šviesa išgydo nesugebėjimą matyti, nesugebėjimą tikėti. O šiandien Jėzus siūlo Gyvybę ne tik savo kultūros žmonėms, bet ir moteriai iš svetimos grupės. Ji gauna daugiau, nei prašo. Žodis, Gyvenimas ir Šviesa jai siūlo į save pažiūrėti naujai. Ji Jėzaus kvietimą išgirsta, priima ir tai pakeičia jos orumo viziją. Ji palieka savo seną indą su vandeniu ir grįžta, kviesdama kitus kaimo gyventojus ateiti pažiūrėti žmogaus, kuris suteikė jai naują tikėjimo Juo ir savimi žvilgsnį. Nors Biblijoje ši moteris nėra įvardyta, ortodoksai žino ją kaip Fotiniją ir laiko lygiaverte apaštalams. Pagal ortodoksų tradiciją Fotinija buvo pakrikštyta apaštalų per Sekmines ir tapo misioniere Kartaginoje. Jos tarnystė buvo tokia vaisinga, kad patraukė priešišką imperatoriaus Nerono dėmesį, ir ji buvo nukankinta 66 m. Jėzus vis nenustoja stebinęs. Pirma. Jis nesilaiko vietinio tabu, nes užkalbina nepažįstamą moterį, kuri yra viena, be vyro ar palydėtojo. Tai visiškai nepriimtina, bent jau labai keista to meto kultūrai. Antra. Jėzus pasirenka liudininke ir jo žinios skelbėja moterį. To meto kultūroje vienos moters liudijimas nieko nereiškė. Teisme dviejų moterų liudijimas prilygdavo vieno vyro liudijimui. Bet įdomiausia, kad tokia netinkama liudytoja taip efektingai paliudijo Jėzų. Žinovai sako, kad paprastai kaimo moterys prie šulinio ateidavo labai anksti ryte. Ši moteris dėl savo gyvenimo būdo buvo išstumta iš to kaimo moterų draugijos. Jėzus ją užkalbina ir taip padeda jai pamatyti save. Nes Jis yra Šviesa. Moteris palieka savo senąjį indą (tapatybę) ir apdovanojama nauju „vandeniu, trykštančiu į amžinąjį gyvenimą“. Kur visame tame yra gavėnia? Kad ir ko atsisakytume per šią gavėnią, kad ir kokio „indo“, atrodo, kad gavėnia tada yra gavėnia, jei jo palikimas įleidžia daugiau šviesos, ir padeda nešti Šviesą, Gyvenimą ir Jėzų į bendruomenę, į savo aplinką, o ne daryti atgailą tik dėl savęs. Senasis „indas“ yra mūsų senojo įvaizdžio simbolis, kuris trukdo geriems santykiams. Jėzus kaip Šviesa apšviečia visą mūsų savastį, ne tik mūsų tamsą. Jis kviečia, o ne priekaištauja ir nekaltina, ir tai mus veda į Velykas! Jo prie šulinio sutikta moteris gali būti ir mūsų palydovė.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iii-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">III Gavėnios sekmadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pelenų diena, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pelenu-diena-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pelenu-diena-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 22 Feb 2023 19:23:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[pelenų diena]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=3088</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šios dienos Evangelijos ištrauką skaitykite čia. Šiandien, kai pradedame gavėnią, Jėzus mums sako: „nedemonstruok savo pamaldumo kitiems, nes tada neturėsi atlyginimo iš savo Tėvo danguje“. Galbūt nustebsime, bet šios dienos Evangelijoje dažniausiai girdimas žodis yra užmokestis arba atlygis. Paprastai Pelenų trečiadienį labiau galvojame apie įsipareigojimą gavėniai, o ne apie apdovanojimą, ar atlygį. Tačiau šiandien Jėzus vis grįžta prie žodžio – atlygis. Mūsų širdyse yra troškimas, atlygio, jis mus traukia ir motyvuoja. Jėzus kalba apie dviejų rūšių atlygį &#8211; iš Tėvo ir iš kitų žmonių. Pirmasis yra amžinas, tikras ir galutinis atlygis, mūsų gyvenimo tikslas. Antrasis yra efemeriškas, tai noras sužavėti kitus kai žemiška sėkmė tampa svarbiausiu dalyku. Iš esmės jis yra iliuzija. Kas ieško vien žemiško atlygio, niekada neranda ramybės ir neprisideda prie jos kūrimo. Nes išleidžia iš akių Dievą ir savo brolius bei seseris. Su tokiu pavojumi susiduriame visi, todėl Jėzus mus įspėja „saugotis“. Tarsi norėdamas pasakyti: „Jūs turite galimybę mėgautis begaliniu atlygiu. Tad saugokitės ir neleiskite, kad jus apakintų išorė, siekiant pigaus atlygio, kuris nuvilia, vos tik prie jo prisiliečiate“. Apeiga, kai ant galvos užbarstomi pelenai, skirta apsaugoti mus nuo klaidos, kad iš kitų gautą atlygį neiškeltume aukščiau už atlygį, kurį gauname iš Tėvo. Šiurkštus pelenų ženklas verčia mus susimąstyti apie mūsų laikinumą. Jis tarsi vaistas, turintis kartaus skonio, tačiau veiksmingai gydantis išvaizdos ar įvaizdžio, reitingų ar sekėjų kolekcionavimo ligas, kurios mus daro priklausomus nuo kitų susižavėjimo ar nepaisymo. Jėzus sako, kad net malda, labdara ir pasninkas gali tapti savitiksliai. Kiekviename veiksme, net ir pačiame kilniausiame, gali slėptis savigailos kirminas. Tuomet mūsų širdis nėra visiškai laisva, nes ji ieško ne Tėvo, brolių ir seserų meilės, o žmonių dėmesio, savo šlovės. Dievo žodis ragina mus pažvelgti į savo vidų. Nustatyti diagnozę, kokių regimybių siekiame, ir pamėginti jas demaskuoti. Gavėnia &#8211; tai Viešpaties mums suteiktas laikas atsinaujinti, puoselėti savo vidinį gyvenimą ir keliauti Velykų link. Link to, kas nepraeina, link atlygio, kurį gausime iš Tėvo. Gavėnia yra ir išgydymo kelionė. Ne tam, kad pasikeistume per vieną naktį, bet tam, kad kiekvieną dieną vis iš naujo mėgintume gyventi atsinaujinę dvasia, kitokiu „stiliumi“. Tam padeda malda, labdara ir pasninkas. Jie sugrąžina mus į gyvą santykį su Dievu, su kitais žmonėmis ir savimi. Gavėnios laikotarpiu melskimės pirmiausia žvelgdami į nukryžiuotą Jėzų. Atsiverkime jaudinančiam Dievo švelnumui ir į Jo žaizdas įdėkime savo ir mūsų pasaulio žaizdas. Neskubėkime, skirkime laiko pastovėti tyloje priešais Jį. Skirkime laiko paprastam, nuoširdžiam pokalbiui su Dievu. Jam neįdomi išorė. Jis mėgsta būti atrastas toli nuo bet kokio puikavimosi ir triukšmo. Jei malda yra tikra, ji būtinai duoda meilės vaisių. O meilė išlaisvina mus iš vergystės sau. Pelenais apvalyta gavėnios labdara sugrąžina mus prie to, kas svarbiausia, prie gilaus džiaugsmo, kurį galima rasti dalinantis. Galiausiai pasninkas nėra dieta, jis išlaisvina mus iš egocentriškumo. Ypač per gavėnią turime progą pasninkauti nuo visko, kas gali sukelti mumyse kokią nors priklausomybę. Pamąstykime koks pasninkas turėtų poveikį mūsų realiam gyvenimui? Malda, labdara ir pasninkas yra vaistai, skirti ne tik mums patiems, bet visiems. Jie gali pakeisti istoriją. Todėl, kad tie, kurie patiria jų poveikį, beveik nesąmoningai perduoda jį kitiems. Bet svarbiausia todėl, kad malda, labdara ir pasninkas yra pagrindiniai būdai Dievui paveikti mūsų gyvenimą ir pasaulį. Jie yra dvasios ginklai. Viešpatie, Tu matai slapčia ir atlygini mums labiau, nei mes galime tikėtis. Išklausyk maldas tų, kurie Tavimi pasitiki, ypač nuolankiųjų, skaudžiai išbandomų, kenčiančių ir bėgančių nuo ginklų riksmo. Atkurk ramybę mūsų širdyse ir dar kartą suteik savo ramybę mūsų dienoms.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pelenu-diena-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Pelenų diena, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 14 Apr 2022 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[didysis ketvirtadienis]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2758</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šį vakarą švenčiame Eucharistijos dovaną. Kai kurie Eucharistiją švenčiame kiekvieną dieną ar bent jau kiekvieną sekmadienį, tačiau šį vakarą švenčiame jos dovaną ir jos reikšmę mums ypatingame gyvybę dovanojančios Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo istorijos kontekste. Šį vakarą švenčiame tarnystės dovaną. Ir dar, šį vakarą esame ne tik apdovanotieji. Mums suteikiama ir pamoka, kaip turime dovanoti save vieni kitiems ir dėl kitų. Šį vakarą švenčiame kunigystės šventimų sakramentą, jos dovaną Bažnyčiai, tačiau šią naktį iškilmingai apmąstome ir visų krikščionių kunigystės dovaną, kurią visi gauname iš Jėzaus, Krikšto metu. Skaitiniai šiandien įspūdingai dramatiški &#8211; Išėjimo iš Egipto ir Paschos tradicijos ir Pauliaus pasakojimas apie Paskutinės vakarienės istoriją ir Jono pasakojimas apie tą ypatingą naktį. Evangelistas Jonas šiandien mums nepasakoja, kad paskutinės vakarienės metu Jėzus atidavė savo kūną ir kraują, o pasakoja, kaip po vakarienės nuplovė mokiniams kojas. Jis visai neužsimena apie Eucharistijos dovaną! Tai nėra šiaip praleista. Šis pasakojimas apie kojų mazgojimą ir yra pasakojimas apie Eucharistiją. Jono evangelijoje jie yra identiški. Šis pasakojimas paaiškina Eucharistiją. Jame pasakojama, ką ji reiškia. Plaudamas mokiniams kojas Jėzus sako: „Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas, tai darykite mano atminimui“. Jis taip pat sako: „Aš jums daviau pavyzdį, kuriuo turite sekti, kad, kaip aš jums padariau, taip ir jūs darytumėte“. Tai naujas kriterijus, tai daugiau nei sidabrinė taisyklė &#8211; nedaryk kitam ko nenorėtum, kad ir tau darytų. Tai auksinė taisyklė daryk kitam tai, ką norėtum, kad ir tau darytų ir dar su kaupu. Nes kalba ne tik apie ko nors darymą, bet apie savęs dovanojimą. Štai kodėl šią ypatingą naktį vaidiname Evangeliją. Pagal mūsų bendruomenės tradiciją užuot plovę kojas grupelei žmonių, visi vieni kitiems plausime rankas ir jas šluostysime. Mums reikia vaidinti Evangeliją, kad ją pajustume, kad patirtis, jog tai iš tikrųjų įvyko, paliestų mūsų širdis. Atsiduodamas kančiai ir mirčiai ant kryžiaus, Jėzus nuplauna mums kojas. Eucharistijoje būdamas sulaužytas ir atiduotas už mus, Jėzus duoda mums pavyzdį ir įsakymą, kaip turime būti „sulaužyti ir atiduoti“ vieni už kitus, plaudami vieni kitiems kojas ir patarnaudami visą likusį gyvenimą. Kojų plovimas moko kelių dalykų. Nėra lengva leisti, kad kas nors plautų mums kojas. Ne retai jos skleidžia nemalonų kvapą, ypač po dienos praleistos batuose. Mūsų pėdos ne visada būna labai patrauklios. Tai mūsų kūno dalis, kurią retai leidžiame kitiems liesti. Be to, nelengva plauti kojas kitam žmogui. Visa tai &#8211; stipri drama, vaizduojanti meilės galią. Man nelengva leisti tau mane mylėti. Man nelengva mylėti kitus ir konkretų kitą. Šis simbolis rodo, kad dalis manęs nėra labai miela ir priimtina. Leisiu tau mylėti tam tikras mano dalis, bet retai kam leisiu prisiartinti prie „smirdančių“ ir nepatrauklių mano dalių. Tave man lengviau mylėti tada, kai esi išvaizdus, patrauklus ir maloniai kvepi. Jėzus mus myli besąlygiškai ir visada. Jis myli mus ne todėl, kad mes to nusipelnėme. Jis myli mus, nes mums reikia meilės. Šį vakarą mums pateikiamas Jo eucharistinis, pasiaukojantis pavyzdys, kaip mylėti vienas kitą „visiškai, laisvai, priimant vienas kito nepatraukliausias dalis, kur labiausiai reikia meilės.“ Šį vakarą, stebėdami Jėzaus meilės mums pavyzdį ir kartu priimdami Eucharistiją, leiskime Jėzui mus mylėti tokius, kokie esame ir keisti pagal jo paveikslą ir panašumą. Užbaigsiu vieno jėzuito malda:„Viešpatie, taip trokštu, kad Tu mane mylėtum.Nenoriu nuslėpti nuo Tavęs ir tų nepatrauklių savo dalių.Aš nebenoriu, kad nuo tavęs būtų kas nors uždengta.Noriu būti skaidrus ir laisvas Tavo akivaizdoje.Nuplauk visą mane savo meile.Viešpatie, leisk, kad Tavo kūnas ir kraujas šį vakarąįvesdintų mane į artimiausią bendrystę su Tavimi.Pripildyk mano širdį.Išstumk iš jos visą baimę ir nerimą, visą pyktį ir nusivylimą,visą smulkmeniškumą ir netvarką.Viešpatie, pripildyk mane šį vakarą savo ramybe, mokyk priimti ir mylėti kitus.Padėk man ateinančiomis dienomis dalinti savo laiką, dėmesį ir patarnavimąartimiems žmonėms ir tiems, kuriems to labiausiai reikia.Padėk man pirmiausia galvoti apie jų poreikius.Padėk man jiems tarnauti, rūpintis jais ir džiaugtis, kad galiu šitaip atsiliepti į tavo kvietimą.Viešpatie, leisk man išgirsti šauksmus, alkį ir troškulį dar daugybės Tavo žmoniųne tik šalia manęs, bet ir mano mieste bei toliau pasaulyje.Šią ypatingą naktį leisk man paragauti Tavo troškimo,kad dalydamiesi eucharistine meile visi būtume viena.“</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Apr 2022 17:55:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2746</guid>

					<description><![CDATA[<p>Balandžio 10&#160;d. Verbų sekmadienis &#8211; šv. Mišios 11 ir 13 val.&#160;Kviečiame nepamiršti atsinešti verbų &#8211; jos bus šventinamos šv. Mišių pradžioje Balandžio 12 d. (antradienis) &#8211; Susitaikymo pamaldos &#8211; 18 val. Balandžio 14 d.&#160; Didžiojo Ketvirtadienio Mišios -18 val. Balandžio 15 d.&#160; Didžiojo Penktadienio pamaldos (Šv. Kryžiaus pagerbimas) &#8211; 18 val. Balandžio 16 d. (šeštadienis) &#8211; Velyknaktis &#8211; 20 val.Kviečiame atsinešti žvakutę Krikšto pažadų atnaujinimui bei šviesos liturgijai.Taip pat margučius, kurie bus šventinami šv. Mišių metu bei indą švęstam vandeniui įsipilti.Velyknakčio apeigas pradėsime didžiajame kieme. Balandžio 17 d.&#160;(sekmadienis) Velykos &#8211; šv. Mišios 11 ir 13 val.Kviečiame atsinešti margučius, kurie bus šventinami šv. Mišių metu.O norintiems įsipilti šventinto vandens primename, kad pasiimtumėte ir indą įsipylimui. Balandžio 18 d. II Velykų diena (pirmadienis) &#8211; kviečiame į šv. Mišias 12 val. šv. Kazimiero bažnyčioje(šv. Mišių mūsų bažnyčioje nebus)</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/">Didžiosios savaitės pamaldų tvarka</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/didziosios-savaites-pamaldu-tvarka-2022/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sandora su Abraomu, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/sandora-su-abraomu-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sandora-su-abraomu-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/sandora-su-abraomu-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 13 Mar 2022 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Abraomas]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2721</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šventojo rašto ištrauką skaitykite čia. Antras gavėnios sekmadienis ir baugina, ir žavi. Vaikai gal geriau neklausytų pirmo skaitinio ir šio pamąstymo. Jei įdėmiai klausai pirmą skaitinį, gali taip ir likti išsižiojęs &#8211; iš nuostabos ir iš sakralaus siaubo! Apleista kalva. Vienišas Abramas: vyras, kuris jau pamiršo savo laukinius metus, vyras, išgyvenantis didžiulę krizę. Žmogus, kuris jaunystėje visą kapitalą sudėjo į vieną krepšį. Atrodo, kad jis apsiskaičiavo. Lauktos sėkmės, kaip nėra taip nėra. Vietoj visaverčio gyvenimo &#8211; tuščiažodžiavimas. Sara ir Abramas &#8211; du nutolę sutuoktiniai. Trūksta perspektyvos. Vaikų nėra, nors ir norėtų. Net pasikalbėti nėra su kuo. Na ir kas, kad turi bandas gyvulių, turto, pinigų ir akcijų. Sveikatingumo seminarai, Watsu ir Shiatsu, gydymas badavimu ir vaikščiojimas su ugnimi: visokių ezoteriškų dvasingumų ieško ir šiuolaikiniai abramai, kai nebegali eiti toliau žmogiškumo prasme, sakytų mano profesorius. Mūsų antrojo gavėnios sekmadienio Abramas, ant beprotybės ribos esantis žmogus, sėdi ant apleistos kalvos. Jo rankos išteptos krauju. Jis sėdi tarp perpjautų gyvulių, atbaido plėšrius paukščius ir laukia…. Vakaras, taip pat ir egzistencinis, darosi vis vėjuotesnis, tamsesnis ir baisesnis. Bet jis laukia net nežinodamas ko: nepaprastų dalykų, įspūdžio, transcendentinio prisilietimo? Abraomas seka Dievo balsu, bet nėra iki galo tikras ar tai nėra tik jo vaizduotė. Paklusdamas šiam balsui, jis paliko savo namus, ir visas investicijas sudėjęs į vieną krepšį, palieka senus saugius ryšius ir rizikuoja. Jis pasiima su savimi gyvulius, žmoną ir darbuotojus, kapitalą ir verslo partnerį &#8211; sūnėną Lotą. Tačiau naujų krantų ir naujo gyvenimo jie ieško ilgai. Beveik kaip prieglobsčio prašytojai. Kad išgyventų Abraomas išmoksta eiti į kompromisus, neigti save ir meluoti. Pasiekęs dugną, jis pasirengęs išsižadėti žmonos, ją išduoti ir net parduoti. Dėl išlikimo! Svajonė, kurią jis išdrįso svajoti: mysterium fascinosum, lydėjusi jo jaunystę, pamažu virsta mysterium tremendum; svajonė tampa trauma likusiam gyvenimui. Kaip suvaldyti paralyžiuojančią perspektyvos ir prasmės stoką? Kaip susidoroti su siaubingu suvokimu, kad jis pats ir jo žmona vis labiau sensta, o kokybinio gyvenimo pagerėjimo nematyti? Be to trūksta vaikų, tų vaikų, kurie atveria ateities perspektyvą. Netekęs namų ir neturintis vaikų šis vidutinio amžiaus vyras, išgyvena egzistencinę krizę. Abraomas sėdi ant vaiduokliškos kalvos ir laukia. Tai, ką jis pats ką tik padarė, panašu į beprotybę. „Dabar jis jau visai išprotėjo!“ – pasakytų žmona Sara. Drama, į kurią jis buvo įtrauktas, prasidėjusi taip nekaltai, kai jis suvokė dangaus kvietimą, kai išgirdo Dievo balsą, dabar drumsčiama abejonių, o gal visa tebuvo tik jo paties vaizduotė. Bet kuriuo atveju ši drama artėja prie kulminacijos. Pamaldus girtuokliavimas Dievu jau seniai išnyko, kaip ir nesuprantama pažadų ir vilties kalba: „Kiek žvaigždžių danguje, tiek, bus tavo palikuonių“. Gerai, bet dabar jau noriu pamatyti garantijas. Apčiuopiamas. Žemiškas. Abraomas tampa ezoteriku. Jis švenčia savęs prakeikimo liturgiją, nukopijuotą iš egzotiškai atrodančių svetimų kultūrų: eiseną per padalytas gyvulių dalis. Žmogus, vaikščiodamas pro atskiras nužudyto gyvūno dalis, linki sau mirties &#8211; tokio pat savo kūno išpjaustymo &#8211; jei sulaužytų žodį, kuris susieja jo gyvenimą. Tai liturgija, kuri iš esmės užantspauduoja tai, kas taptų tikrove nesėkmės atveju! Mieli klausytojai, bauginanti kalva, mysterium tremendum, bauginančio slėpinio vieta gali būti bet kur: ir nuskurusioje užeigoje, kur beviltiškumo akivaizdoje vienatvėje girtuokliauja griūvantis žmogus, ir buržuaziškai įrengtoje svetainėje, kuri kas vakarą gali būti panašios liturgijos liudytoja. Pasiekęs dugną, beveik alpstantis ir pilnas baimės, dėl paskutinių vilties kibirkščių, mūsų Abraomas patiria ir mysterium fascinosum. Pats Dievas, vaizduojamas ugnimi, eina pro išdarkytus gyvulius, eina savęs prakeikimo keliu. Šioje gilioje biblinio Abraomo, vidutinio amžiaus vyro, išgyvenančio gyvenimo orientacijos ir prasmės krizę dramoje užfiksuota beprotiška ištikimybės ir meilės istorija. Tai unikalus visos žmonijos istorijoje Dievo santykių su Izraelio tauta įvykis, į kurį per Jėzų Kristų įsijungia visos kitos tautos. Ir kodėl ši istorija yra beprotiška? Kodėl unikali? Nes ji remiasi vieno partnerio nepalaužiama ištikimybe! Todėl, kad Dievas išdrįso eiti iki savęs pažeminimo ribos, nusižeminti taip, kad normalus sveikas protas to nebegali suvokti! Mes nesuprantame šios mysterium fascinosum logikos. Mes jos nesuprantame, bet iš jos gyvename. Ypač mūsų gyvenimo orientacijos krizių, nusivylimų, kartėlio ir paralyžiuojančios perspektyvos stokos atvejais ir nesėkmių viršūnėse. Kai žmogus nugrimzta į nedorybės gelmes ir nesugeba atgailauti, tik nepalaužiama kito partnerio ištikimybė gali leisti jam gyventi, netgi prisikelti. Beprotiška krikščioniškojo tikėjimo logika dabar drįsta tikėtis, kad žmogaus gyvenime negali būti tokios baisios kalvos, kurioje šis virsmas neįvyktų. Permainą įvykdė ne uolios pastangos, bet Dievas, kuris susiejo save su Abramu. Todėl davė jam naują vardą: Abraomas! Taip pat ir palikuoniams. Tie patys palikuonys, antrąjį gavėnios sekmadienį užpildo šv. Jonų bažnyčią ir švenčia liturgiją – taigi sudabartina tą pačią bauginančią paslaptį, kurioje pats Dievas Jėzuje Kristuje dėl mūsų patyrė padalytų gyvulių likimą, savęs prakeiksmą, dėl mūsų visų, kurie nuolat esame neištikimi, dėl mūsų, postmodernių žmonių, kurie net nesugebame tikėti nepalaužiama Dievo ištikimybe, o ką jau kalbėti apie patikimą šio tikėjimo liudijimą. Tačiau būtent todėl, kad mums pernelyg dažnai trūksta tikėjimo ir pasitikėjimo, kad, kaip ir Abraomas dažnai išgyvename orientacijos krizes, kad perspektyvos trūkumas mus paralyžiuoja, mes švenčiame apeigas, kurios mums dovanoja stebuklingus mainus. Mūsų mysteria tremenda, mūsų bauginančių ir banalių kasdienio gyvenimo slėpinių perkeitimą į mysterium fascinosum, į žavų dieviškosios ištikimybės slėpinį. Mes švenčiame nepalaužiamą Dievo ištikimybę neištikimiems partneriams. Ant „šv. Jonų bažnyčios kalvos“ antrąjį gavėnios sekmadienį švenčiame Eucharistiją: dėkojame už šiuos mainus, kurie leidžia mums gyventi. Ypač mes, postmodernūs žmonės. Ypač tada, kai mus dažnai paralyžiuoja prasmės ir perspektyvos trūkumas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/sandora-su-abraomu-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Sandora su Abraomu, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/sandora-su-abraomu-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pelenų trečiadienis (kovo 2 d.)</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pelenu-treciadienis-kovo-2-d</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 01 Mar 2022 20:30:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[pasninkas]]></category>
		<category><![CDATA[pelenų trečiadienis]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2717</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pelenų trečiadienio šv. Mišias švęsime 12 val. bei 18 val. Popiežius Pranciškus kviečia Pelenų trečiadienį melstis ir pasninkauti už taiką Ukrainoje:„Ši diena tebūna proga būti arti Ukrainos žmonių kančių, pajusti, kad visi esame broliai ir seserys, maldauti Dievą, kad baigtųsi karas.“ Daugiau skaitykite: Pelenų trečiadienis – pasninko ir maldos diena už taiką Ukrainoje Įprastą pamaldų tvarką rasite čia.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/">Pelenų trečiadienis (kovo 2 d.)</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/pelenu-treciadienis-kovo-2-d/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>„Pasninko dėžė“ &#8211; Gavėnią išgyvenkime su meile (atnaujinta)</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pasninko-deze-gavenia-isgyvenkime-su-meile/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pasninko-deze-gavenia-isgyvenkime-su-meile</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 16 Apr 2021 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[akcija]]></category>
		<category><![CDATA[auka]]></category>
		<category><![CDATA[aukojimas]]></category>
		<category><![CDATA[dalintis]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnios akcija]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[pamaitinti]]></category>
		<category><![CDATA[pasninkas]]></category>
		<category><![CDATA[vargstantys]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2036</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vilniaus askyviskupijos Caritas siunčia padėką mūsų bendruomenei už suaukotą maistą! Kviečiame prisijungti prie pagalbos vargstantiems, atnešant negendančių produktų. Vilniaus vyskupijos Caritas Betanijos valgykloje tris kartus per savaitę maitina virš 300 žmonių, taip pat daugiau kaip 200 vienišų senolių suruošia lauknešėlius. Senolius itin pradžiugina kava, arbata, naminė uogienė. „Pasninko dėžę“ mūsų bažnyčioje rasite prie zakristijos. Plačiau apie šią akciją skaitykite čia.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pasninko-deze-gavenia-isgyvenkime-su-meile/">„Pasninko dėžė“ &#8211; Gavėnią išgyvenkime su meile (atnaujinta)</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 02 Apr 2021 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Didysis penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[jėzus kristus]]></category>
		<category><![CDATA[nukryžiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2150</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei tikėtume šiandienos medijomis, atrodytų svarbūs tik du dalykai: Covid-19 viruso plitimo statistika ir priemonės kovai su juo. Ši visą pasaulį apėmusi kova nematoma, bet jos pasekmės matomos. Sustabdyti verslai, minios bedarbių, įpykusių protestuotojų ir daugybė mirusių, milijonai nepatenkintų. Dažniausiai tokį Europos ir pasaulio vaizdą matome iš ekranų. Pasidavus tokių naujienų lavinai telieka pripažinti, kad gyvenimas yra apgailėtinas, o pasaulis eina velniop. Medijų pranašai išsijuosę bando mus įtikinti, kad šiame XXI a. mūšio lauke svarbiausia išgyventi, bet kokiomis priemonėmis, todėl skiepai ir visa jų logistika pateikiama lyg išganymo ekonomija. O ką čia veikiame mes švęsdami Didįjį penktadienį tuščioje bažnyčioje ir ką veikiate jūs prie kompiuterių ekranų? Pagalbon kviečiuosi apaštalą Paulių, kuris laiške korintiečiams tiesiai šviesiai sako: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims kvailystė“. Būtent ten, kur pasipiktinimas ir tik žmogiškos išminties logika, ten skelbiame Kristų – nukryžiuotą. Nors daugeliui tai gal ir atrodo kvailystė. Mes tai darome, nes giliai nujaučiame, kad gyvenime yra kai kas daugiau nei tik jo pratęsimo priemonės ar mirties pagreitinimo strategijos. Mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, nes tikime, kad jame pats Dievas nusileido į mūsų žmonių istorijos kovos lauką. Jis atėjo, kad suteiktų žmogišką veidą visiems, kurie tapo tik anoniminės statistikos vienetais. Jis atėjo į šį kovos lauką, kur tiek žmogaus pykčio, godumo, nužmoginimo aukų. Pasauliui jos anonimiškos, o jam su konkrečiais veidais ir vardais, su nepakartojamais sulaužytais gyvenimais. Jėzuje Kristuje – nukryžiuotame pats Dievas ateina į mūsų virusu paženklintą laiką ir tampa papiktinimu, kad perkeistų žmogaus pasipiktinimą. Nukryžiuotame Jėzuje Kristuje Dievas pasilenkė prie kiekvieno ligonio ir intensyvios terapijos palatoje kartu su juo grumiasi dėl kiekvieno įkvėpimo. BBC laidoje kalbėjusi slaugytoja visų slaugytojų vardu sakė: „Mes mirštantiems žmonėms izoliuotose palatose tapome viskuo: žmonomis, seserimis, dukromis ir motinomis, nes niekas kitas negali prieiti prie korona virusu užsikrėtusio mirštančio žmogaus ir palaikyti jį už rankos. Mūsų niekas nemokė kaip palydėti mirštantį, mes baisiai pervargusios, fiziškai ir emociškai, bet negalime palikti tų žmonių mirti vienų.“ Ar per jas ne pats Dievas pasilenkia prie tų žmonių? Šitaip nukryžiuotas Jėzus yra arti, kad kiekvienas su juo per mirtį pereitų į gyvenimą. Skelbti nukryžiuotą Kristų tai praplėsti pykčio ar nevilties susiaurintą žvilgsnį ir mėginti pranokti vien tik žmogišką išmintį – dieviškos išminties ir jėgos link. Užbaigsiu katalikų vienuolio, trapistų prioro Alžyre ir musulmonų sufijaus pokalbiu. Vienuolis rodo į Jėzaus kryžių ir klausia sufiją – kiek kryžių matai? Du, na iš tikrųjų tris, atsako sufijas. Pirmiausia aš matau kryžių su ištiestomis rankomis. Jis paties Dievo sukurtas. Tai pirminis kryžius. Jis buvo sukurtas, kad žmonės ištiesę rankas, vienas kitą apkabintų. Paskui aš matau kryžių su prikaltomis rankomis. Jis žmonių padarytas. Jie jį nuolatos daro, kai užkietina savo gyvenimą, kai kitus žmones prikala, kai pastato sienas ir kitus atriboja, kai užsidega neapykanta, kai susitaikymą padaro neįmanomu. Bet yra ir dar vienas kryžius. Tai kryžius žmogaus, jo gyvenimo, jo atsidavimo jėga, kurios dėka iš prikaltų rankų padėties jam pavyksta pereiti į apkabinančias rankas. Tai kryžius žmogaus kuris pajėgia išlaisvinti ir kito žmogaus prikaltas rankas, kad ir jis būtų laisvas apkabinti kitus, kad pajėgtų atleisti. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia, sako musulmonas sufijas. Šiandien, kai žvelgiame į nukryžiuotąjį, į užmerktas jo akis, mes esame kviečiami atmerkti mūsų tikėjimo akis ir pamatyti ne tik mirties nebūtį ir tuštumą, žiūrėti ne tik siauru žmogiškos ribotos išminties žvilgsniu, bet pamatyti pačią dievišką meilę, kuri nepalyginamai stipresnė už mirtį. Jau nekalbant apie visokius pasipiktinimus. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia sako musulmonas sufijas. Ar toks yra mūsų &#8211; mano tikėjimas?</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžioji savaitė namuose</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didzioji-savaite-namuose-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 29 Mar 2021 10:50:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[didysis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[laukimas]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas]]></category>
		<category><![CDATA[penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[šeštadienis]]></category>
		<category><![CDATA[skaitiniai]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2126</guid>

					<description><![CDATA[<p>Medžiaga pasiruošimui Didžiajai savaitei: Verbų sekmadienis atidaryti Pirmadienis, antradienis atidaryti Trečiadienis atidaryti atidaryti Didysis ketvirtadienis atidaryti Didysis penktadienis atidaryti Didysis šeštadienis atidaryti Velykų sekmadienis atidaryti Visą medžiagą vienoje vietoje galite rasti čia</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/">Didžioji savaitė namuose</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pamaldų tvarka kovo 23-28 d.</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-kovo-23-28-d/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pamaldu-tvarka-kovo-23-28-d</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 24 Mar 2021 07:18:53 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[išpažintis]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[susitaikymo sakramentas]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2076</guid>

					<description><![CDATA[<p>Antradienį, trečiadienį18 val. šv. Mišios Ketvirtadienį17:30-19:30 Bažnyčia atvira maldai ir asmeninei išpažinčiaiNorintys sakramentui pasiruošti iš anksto čia rasite Sąžinės peržvalgą pagal Jėzaus palaiminimus Sekmadienį (Verbų sekmadienis)11 val. šv. Mišių tiesioginė transliacija internetu12:00-13:30 bažnyčia atvira maldai, išpažinčiai, šv. Komunijai priimti, verbų pašventinimui Informacija dar bus patikslinta</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pamaldu-tvarka-kovo-23-28-d/">Pamaldų tvarka kovo 23-28 d.</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
