<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>didžioji savaitė Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/didzioji-savaite/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/didzioji-savaite/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 08 Dec 2022 20:20:32 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>didžioji savaitė Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/didzioji-savaite/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 02 Apr 2021 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Didysis penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[jėzus kristus]]></category>
		<category><![CDATA[nukryžiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2150</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei tikėtume šiandienos medijomis, atrodytų svarbūs tik du dalykai: Covid-19 viruso plitimo statistika ir priemonės kovai su juo. Ši visą pasaulį apėmusi kova nematoma, bet jos pasekmės matomos. Sustabdyti verslai, minios bedarbių, įpykusių protestuotojų ir daugybė mirusių, milijonai nepatenkintų. Dažniausiai tokį Europos ir pasaulio vaizdą matome iš ekranų. Pasidavus tokių naujienų lavinai telieka pripažinti, kad gyvenimas yra apgailėtinas, o pasaulis eina velniop. Medijų pranašai išsijuosę bando mus įtikinti, kad šiame XXI a. mūšio lauke svarbiausia išgyventi, bet kokiomis priemonėmis, todėl skiepai ir visa jų logistika pateikiama lyg išganymo ekonomija. O ką čia veikiame mes švęsdami Didįjį penktadienį tuščioje bažnyčioje ir ką veikiate jūs prie kompiuterių ekranų? Pagalbon kviečiuosi apaštalą Paulių, kuris laiške korintiečiams tiesiai šviesiai sako: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims kvailystė“. Būtent ten, kur pasipiktinimas ir tik žmogiškos išminties logika, ten skelbiame Kristų – nukryžiuotą. Nors daugeliui tai gal ir atrodo kvailystė. Mes tai darome, nes giliai nujaučiame, kad gyvenime yra kai kas daugiau nei tik jo pratęsimo priemonės ar mirties pagreitinimo strategijos. Mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, nes tikime, kad jame pats Dievas nusileido į mūsų žmonių istorijos kovos lauką. Jis atėjo, kad suteiktų žmogišką veidą visiems, kurie tapo tik anoniminės statistikos vienetais. Jis atėjo į šį kovos lauką, kur tiek žmogaus pykčio, godumo, nužmoginimo aukų. Pasauliui jos anonimiškos, o jam su konkrečiais veidais ir vardais, su nepakartojamais sulaužytais gyvenimais. Jėzuje Kristuje – nukryžiuotame pats Dievas ateina į mūsų virusu paženklintą laiką ir tampa papiktinimu, kad perkeistų žmogaus pasipiktinimą. Nukryžiuotame Jėzuje Kristuje Dievas pasilenkė prie kiekvieno ligonio ir intensyvios terapijos palatoje kartu su juo grumiasi dėl kiekvieno įkvėpimo. BBC laidoje kalbėjusi slaugytoja visų slaugytojų vardu sakė: „Mes mirštantiems žmonėms izoliuotose palatose tapome viskuo: žmonomis, seserimis, dukromis ir motinomis, nes niekas kitas negali prieiti prie korona virusu užsikrėtusio mirštančio žmogaus ir palaikyti jį už rankos. Mūsų niekas nemokė kaip palydėti mirštantį, mes baisiai pervargusios, fiziškai ir emociškai, bet negalime palikti tų žmonių mirti vienų.“ Ar per jas ne pats Dievas pasilenkia prie tų žmonių? Šitaip nukryžiuotas Jėzus yra arti, kad kiekvienas su juo per mirtį pereitų į gyvenimą. Skelbti nukryžiuotą Kristų tai praplėsti pykčio ar nevilties susiaurintą žvilgsnį ir mėginti pranokti vien tik žmogišką išmintį – dieviškos išminties ir jėgos link. Užbaigsiu katalikų vienuolio, trapistų prioro Alžyre ir musulmonų sufijaus pokalbiu. Vienuolis rodo į Jėzaus kryžių ir klausia sufiją – kiek kryžių matai? Du, na iš tikrųjų tris, atsako sufijas. Pirmiausia aš matau kryžių su ištiestomis rankomis. Jis paties Dievo sukurtas. Tai pirminis kryžius. Jis buvo sukurtas, kad žmonės ištiesę rankas, vienas kitą apkabintų. Paskui aš matau kryžių su prikaltomis rankomis. Jis žmonių padarytas. Jie jį nuolatos daro, kai užkietina savo gyvenimą, kai kitus žmones prikala, kai pastato sienas ir kitus atriboja, kai užsidega neapykanta, kai susitaikymą padaro neįmanomu. Bet yra ir dar vienas kryžius. Tai kryžius žmogaus, jo gyvenimo, jo atsidavimo jėga, kurios dėka iš prikaltų rankų padėties jam pavyksta pereiti į apkabinančias rankas. Tai kryžius žmogaus kuris pajėgia išlaisvinti ir kito žmogaus prikaltas rankas, kad ir jis būtų laisvas apkabinti kitus, kad pajėgtų atleisti. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia, sako musulmonas sufijas. Šiandien, kai žvelgiame į nukryžiuotąjį, į užmerktas jo akis, mes esame kviečiami atmerkti mūsų tikėjimo akis ir pamatyti ne tik mirties nebūtį ir tuštumą, žiūrėti ne tik siauru žmogiškos ribotos išminties žvilgsniu, bet pamatyti pačią dievišką meilę, kuri nepalyginamai stipresnė už mirtį. Jau nekalbant apie visokius pasipiktinimus. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia sako musulmonas sufijas. Ar toks yra mūsų &#8211; mano tikėjimas?</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžioji savaitė namuose</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didzioji-savaite-namuose-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 29 Mar 2021 10:50:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[didysis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[laukimas]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas]]></category>
		<category><![CDATA[penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[šeštadienis]]></category>
		<category><![CDATA[skaitiniai]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2126</guid>

					<description><![CDATA[<p>Medžiaga pasiruošimui Didžiajai savaitei: Verbų sekmadienis atidaryti Pirmadienis, antradienis atidaryti Trečiadienis atidaryti atidaryti Didysis ketvirtadienis atidaryti Didysis penktadienis atidaryti Didysis šeštadienis atidaryti Velykų sekmadienis atidaryti Visą medžiagą vienoje vietoje galite rasti čia</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/">Didžioji savaitė namuose</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžioji savaitė namuose</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didzioji-savaite-namuose</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 14 Apr 2019 08:01:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[didysis antradienis]]></category>
		<category><![CDATA[didysis ketvirtadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Didysis penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didysis pirmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didysis šeštadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didysis trečiadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[malda namuose]]></category>
		<category><![CDATA[Velykų sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1234</guid>

					<description><![CDATA[<p>DIDŽIOSIOS SAVAITĖS LITURGIJA NAMŲ BAŽNYČIOJE Pasiilgau Mišių&#8230; Noriu velykinės išpažinties&#8230; Nebesusitinku savo parapijiečių ar mažosios bendruomenės narių&#8230; Nebelankome sužadėtinių, Sutvirtinimo ar Pirmosios Komunijos pamokėlių&#8230; Kaip gyventi be Komunijos?.. Ar neatprasime nuo bažnyčios?.. Ką šventiško veikti?.. Kol Lietuvoje uždarytos 1023 bažnyčios ir koplyčios, tuo pat metu atdaros ir pilnos&#160;Namų bažnyčios&#160;– po vieną, du ar daugiau įvairaus amžiaus žmonių, laukiančių Velykų ir jas norinčių švęsti. Namų langai atviri tinklapiuose matomoms bei girdimoms pamaldoms ir kitiems renginiams – galime dalyvauti, nors ir nuotoliniu būdu, šv. Mišiose, Kryžiaus kelio apmąstymuose, įvairiose apeigose parapijų bažnyčiose, katedrose, Vatikane; klausytis religinių pokalbių, maldų ir pasakojimų LRT, Marijos radijuje, „Mažojoje studijoje“ ir kitur; internete skaityti „Artumą“ bei kitus leidinius, žiūrėti filmus, muzikines programas&#8230; Nuo pirmųjų amžių kalbama apie&#160;Namų bažnyčią. Čia galime švęsti, kai nepasiekiamos šventės katedroje, parapijos ar kitoje bažnyčioje, kai į jas negalime nuvykti, tiesiogiai pamaldose dalyvauti. Programa „Didžioji savaitė namie ir šeimoje“ siūloma pavieniams žmonėms, šeimoms, bičiuliams kiekvienai Didžiosios savaitės dienai nuo Verbų sekmadienio iki šv. Velykų sekmadienio. Tai skaitiniai, maldos, mintys, giesmės, trumpos apeigos, tinkamos palatos, kambario, virtuvės ar svetaines, buto, namo, gal ir kiemelio, sąlygomis. Parenkite tai, kas padėtų ramiai susitelkti, prisiliesti prie Velykų slėpinio. Tai gali būti giesmė, įsigilinimas į skaitinius&#8230; Su šeimos nariais pasidalinkite pareigomis namų liturgijoje – kas padarys rankdarbį, uždegs žvakę, skaitys, papuoš, parengs aplinką kiekvienai dienai pasiūlytu būdu. Ir visada širdyje nešiokitės šviesią viltį: Dievas mus subūrė, Viešpačiui visais būdais dėkojame. Medžiagą Didžiajai savaitei namie ir šeimoje rengė ses. Agnietė Ivaškevičiūtė OSB, ses. Aistė Balčiūnaitė SJE, Jūratė Grabytė, Jūratė Karašauskienė, t. Eugenijus Puzynia SJ, t. Antanas Saulaitis SJ. VERBŲ SEKMADIENIS Didysis pirmadienis &#8211; antradienis Didysis trečiadienis Didysis ketvirtadienis Didysis penktadienis Didysis šeštadienis VELYKŲ SEKMADIENIS Medžiaga bus periodiškai papildoma</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose/">Didžioji savaitė namuose</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 24 Mar 2016 10:19:37 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[didysis ketvirtadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didysis tridienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[kojų plovimas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[paskutinė vakarienė]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=721</guid>

					<description><![CDATA[<p>Eilinės darbo dienos vakaras, kaip anie mokiniai, taip ir mes galbūt jau jaučiame nuovargį. Ir vis tik susirinkome švęsti Eucharistiją, nes norime paminėti, norime dalyvauti tame, kas mums svarbu. Ačiū jums, kad atėjote, tokią svarbią dieną. Šiandien minima paskutinė vakarienė, kai Jėzus sėda su mokiniais prie stalo, tiksliau ant kilimo, kaip įprasta, bet šalia įprastų dalykų vyksta ir neįprasti. Tiesa, juos mokiniai suvoks vėliau, o dabar jie vakarieniauja, švenčia kasmetinę Paską. Vienos gražiausių, jautriausių Šv. Rašto vietų vienaip ar kitaip siejasi su vaišėmis. Štai Jėzus Kanos vestuvėse, padaro pirmąjį stebuklą, padauginą vyną, štai jis vakarieniauja pas muitininką Levį ir šis tampa apaštalu Matu, vėliau, pakeliui į Emausą, Jėzus prisijungs prie dviejų nusiminusių mokinių kaip nepažįstamasis, o vakarieniaujant kartu anų širdys atsivers, tarsi žvynai nukris nuo akių ir jie pažins Jėzų. Ir per paskutinę vakarienę Jėzus pasako tai, ko nėra sakęs, patarnauja taip, kad stebina mokinius. Vėliau jie suvoks, ką Jėzus sakė, ką darė ir kodėl. Galbūt kam nors kilo klausimas, kodėl Didžiąją savaitę, pradedant Verbų sekmadieniu, pamaldos ilgesnės nei įprastai? Manau šio laiko ilgesnes pamaldas galima palyginti su šeimos vakariene, kai visi ilgiau pasilieka prie stalo, kalbasi apie dabartį ir praeitį, svajoja apie ateitį. Bene svarbiausias dalykas, ypač vaikams, yra vyresniųjų pasakojimai, prisiminimai. Taip jie daugiau sužino apie savo tėvus, jų jaunystę, kaip jie susipažino, susituokė&#8230; Išgirsta apie senelius, jų gyvenimą ir išgyvenimus, apie kilmės vietas, aplinkinius žmones&#8230; Šitoks praeities įvykių šventimas padeda jaunajai kartai susivokti, kas jie yra iš kur ateina, kas yra jų šeima ir jų pačių tapatybė. Taip ir mes švęsdami išganingų Kristaus įvykių atminimą turime progą geriau suvokti, kas esame, kokiai šeimai priklausome, ką gavome, kaip labai esame mylimi ir kam kviečiami. Šitaip švenčiant praeities įvykį, jis tampa dabartiniu ir prasmingu. Šiandien ypatinga diena, kai Jėzus įsteigė Eucharistiją, o numazgodamas mokiniams kojas, paliko tarnystės pavyzdį lyg testamentą. Popiežius Pranciškus šią dieną sakė: Jėzus mus mokė padėti vieni kitiems ir aš tai darau iš visos širdies, nes tai mano pareiga. Kaip kunigas ir vyskupas aš turiu jums tarnauti. Tačiau ši pareiga kyla iš mano širdies, aš myliu ją, nes jos mane išmokė Viešpats. Bet ir jūs vienas kitam iš visos širdies padėkite, šitaip padarysite gera. Didįjį tridienį gausu liturginių simbolių. Jų užduotis yra išreikšti tikėjimą ir jį gilinti. Ir šiandien simboliais norime išreikšti ir sustiprinti savo nusiteikimą sekti Jėzumi. Todėl netrukus kviesime prieiti prie altoriaus ir nuplauti rankas vienas kitam: sutuoktiniui, broliui, sesei, kaimynui, pažįstamam ar mažiau pažįstamam. Jei kas manytumėte, kad toks simbolis nepriimtinas, galite pasilikti savo vietose. Kunigai ir seserys vienuolės nušluostysime jums rankas. Tegul tai bus ženklas, kad dėkinga ir džiaugia širdimi norime vieni kitiems tarnauti šioje bendruomenėje ir kasdien sekti Kristaus pavyzdžiu.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/didysis-ketvirtadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Didysis ketvirtadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
