<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Advento sekmadienis Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/advento-sekmadienis/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/advento-sekmadienis/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:06:26 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Advento sekmadienis Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/advento-sekmadienis/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>III Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 17 Dec 2017 12:56:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[trečias]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=567</guid>

					<description><![CDATA[<p>Trečiasis advento sekmadienis. Nuo seno vadinamas lotynišku šauksminku „gaudete“ – džiaukitės. Bet ar tai nėra tik dar viena, sena, mažai ką bendra su mūsų gyvenimu teturinti Bažnyčios tradicija? Ne gi dabar imsi džiaugtis lyg pagal užsakymą, tuo labiau, kai lengvai gali rasti pakankamai priežasčių nesidžiaugti? Bažnyčia imtųsi klouno vaidmens, jei šį advento sekmadienį jai rūpėtų tik pakelti lankytojų nuotaiką. Gera linksma nuotaika yra dovana, kurią turėtume puoselėti. Tačiau panašu, kad čia kalbama apie kitką. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Evangelija mums nesiūlo nieko džiugaus, o veda į dykumą pas Joną krikštytoją. Pas atsiskyrėlį, Dievo pranašą ir dar daugiau. Jis nieko nebijo ir rėžia tiesą: neveidmainiaukite, nesidangstykite savo kilme, o duokite tikrų atsivertimo vaisių. Įspūdinga, kad nepaisant to, žmonės ėjo pas jį krikštytis ir klausė patarimo ką daryti. O Jis pasisakė prieš bet kokią korupciją: turtingesnius mokė dalintis su stokojančiais, mokesčių rinkėjams sakė būti teisingiems, nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Žydų kilmės kareiviams tarnavusiems okupantų romėnų armijoje taip pat sakė elgtis garbingai, kitų neskriausti, tenkintis alga. Kažin, ką Jonas krikštytojas sakytų mums, čia susirinkusiems, mums Jonų bažnyčios bendruomenei ir kiekvienam asmeniškai, jeigu paklaustume, ką daryti? Tik ar išdrįstume jį klausti? Dar vis neatsakytas klausimas – tai kuo gi čia džiaugtis? Ieškodamas atsakymo, atsiverčiu 1949 m. Miunchene išleistą knygą. Tai t. jėzuito Alfredo Delpo užrašai iš Berlyno kalėjimo. Ko gero niekas nėra taip giliai aprašęs advento laiko, kaip jis. Jis patį gyvenimą suvokė kaip nuolatinį Adventą. Laukdamas mirties nuosprendžio įvykdymo nacių kalėjime, jis turi laiko rašyti tik apie esminius dalykus. Jis sako, jog tik Dieve žmogus tampa pilnutiniu žmogumi ir atranda savo galutinį tikslą. Nuostabu, kad tokioje situacijoje III advento sekmadienį jis rašo apie džiaugsmą. Štai ištrauka: „Kas gi yra tikrasis džiaugsmas? Filosofai sako, kad tai pasitenkinimas ir pakili nuotaika kylanti iš to, kad gali naudotis savo gėrybėmis. Galbūt tai yra vienas džiaugsmo aspektų, bet ne tikras džiaugsmas. O kaip aš galiu džiaugtis savo situacijoje? Ar man apskritai verta apie džiaugsmą galvoti, ar jis nėra vienas iš tų prabangos dalykų, kuriems karo metu nebėra vietos? Tuo labiau kalėjimo kameroje, kur gali žengti tik keletą žingsnių, esi surakintomis rankomis, o galva pilna rūpesčių ir klausimų? Tačiau ir tokioje situacijoje širdį staiga užlieja neapsakoma gyvenimo ir laimės srovė. Netikėtai ir nežinia kodėl pradedi suvokti, kad vėl ima galioti visi Dievo pažadai&#8230; Svarbiausia, jog suvokęs savo situacijos beviltiškumą, viską galiu patikėti Viešpačiui. Visiškai aišku, jog žmogaus džiaugsmas yra susijęs su Dievu. Kūriniai gali įvairiai pradžiuginti žmogų ir suteikti progų džiaugtis, tačiau ar tai iš tikrųjų pavyksta, ar žmogus dar yra pajėgus džiaugsmui? Ir vėl tai priklauso nuo žmogaus santykio su Dievu. Be Dievo žmogus serga ir ši liga atima iš jo džiaugsmą ir gebėjimą džiaugtis. Todėl jis kol dar turi laiko ir kelia tiek daug triukšmo dėl savo džiaugsmo, o ilgainiui nepajėgia nė to. Kaip gi žmogus turi gyventi, kad pajėgtų tikrai džiaugtis? Jis turi į savo džiaugsmą taip rimtai žiūrėti, kaip į save patį. Net ir tamsioje naktyje ir varge jis turi patikėti savo širdimi ir savo Viešpačiu, kad jis yra sukurtas džiaugsmui.“ Apaštalas Paulius šiandien sakydamas „Džiaukitės Viešpatyje“, primena pirmąją džiaugsmo sąlygą: būti arti Dievo. Tačiau dar vis galioja klausimas: kas konkrečiai iš manęs atima džiaugsmą ir kas jį man dovanoja?</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">III Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>IV Advento sekmadienis Mt 1,18-24, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 18 Dec 2016 15:32:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=673</guid>

					<description><![CDATA[<p>Artėja Kalėdos. Tikriausiai daugelis jau pradėjome rašyti kalėdinius sveikinimus. Kokių Kalėdų linkime: šventų, jaukių, šiltų, baltų ar linksmų?.. Pasiūlysiu dar vieną palinkėjimą, o tuo tarpu, pamąstykime apie šv. Juozapą. Jis šiandien daugiausia minimas. Vėliau evangelijos apie jį lyg ir nutyla. Pirma mintis apie Juozapą – tai Dievui atviras ir stiprus žmogus. Jis kelia provokuojančius klausimus ir mums, kurie laukiame Kalėdų, o gal net labiau jų jaukumo ir kitų „šalutinių produktų“. Ar mes tikrai išdrįstame laikytis Dievo pažado, kai atrodo, kad jo išsipildymui nėra vilties, kai žmogiški argumentai kalba priešingai? Biblija šiandien mums pasakoja apie Mesijo atėjimą. Pranašai Jeremijas ir Izaijas skelbia viltį, kai situacija tam visai nepalanki. Dovydo dinastija tapo korumpuota ir, atrodo, visai netinkama, kad per ją ateitų Mesijas. Dovydo sostą užėmė bedieviu tapęs Ahazas, silpnas, niekam tikęs Zedekijas. Kaip Dievas gali likti ištikimas savo pažadui iš Dovydo giminės iškelti teisųjį Mesiją? Bet pranašai vis tik tikėjo, kad Dievas gali ir iš apmirusio Jesės kelmo išželdinti naują atžalą. Ir taip galiausiai įvyko. Bet ne viskas taip paprasta. Pažvelkime į Mariją ir Juozapą, kaip tokio pasitikėjimo Dievu pavyzdžius. Santykių tarp Marijos ir Juozapo kontekstas, kiek mes jį galime atkurti, galėjo būti toks: pagal to meto paprotį, paauglė mergina, jos tėvų sutartomis vedybomis, būdavo pažadama vyrui. Paprastai, keleriais metais vyresniam už ją. Šitaip pora susižadėdavo, bet dar keletą metų nepradėdavo gyventi kartu. Žydų įstatymas buvo labai griežtas, nurodantis sutuoktiniams sužadėtuvių laikotarpiu išlikti skaistiems. Tuo metu mergina ir toliau gyvendavo su savo šeima, o vyras įgydavo amatą, kad galėtų išlaikyti žmoną, ir statydindavosi namą. Kai Marija tapo nėščia, jie su Juozapu buvo legaliai vedę, bet dar negyvenantys kartu. Juozapas žinojo, kad vaikas ne jo. Kaip ir kiekvienam vyrui kilo klausimas – jeigu vaiko tėvas ne jis, tai kas? Kad išsaugotų savo reputaciją, jis galėjo reikalauti viešo išsiaiškinimo. Tuo atveju, Marija būtų apkaltinta svetimavimu. O tai galėjo jai reikšti mirties nuosprendį. Vis tik Juozapas nusprendė „ją tylomis atleisti“. Sakytume, pasirinko mažesnį blogį, ir tai jau yra kilnus poelgis. Tačiau po angelo apreiškimo, Juozapas sutinka parsivesti Mariją į namus kaip žmoną ir vaiką priimti kaip savo. Šitaip Juozapas apsaugo Mariją nuo nešlovės. Jis suteikia fizinę, socialinę ir religinę erdvę vaikui gimti ir augti. Tuo pačiu jis padaro dar kai ką, kas mums nėra iš karto aišku: jis parodo pavyzdį, kaip pasielgia iš tikrųjų tikintis žmogus, visiškai ištikimas savo religinei tradicijai ir tuo pat metu atviras slėpiniui, pranokstančiam tiek žmogišką, tiek religinį supratimą bei taisykles. Evangelijų užrašymo metu būtent tai ir buvo problema bet kuriam krikščioniui, įskaitant patį evangelistą Matą. Jie buvo pamaldūs žydai, kurie nežinojo, kaip integruoti Kristų į savo religijos sistemą. Ką daryti, kai Dievas įsiveržia į gyvenimą naujais, iki tol neįsivaizduotais būdais? Kaip dorotis su neįmanomais dalykais? Juozapas mus moko gyventi atsidavus ir ištikimai laikantis viso, kas yra žmogiška ir religiška, ir tuo pat metu būti atviriems Dievo slėpiniui, kuris kviečia eiti toliau nei visos mūsų religinės praktikos, sąvokos ar įsivaizdavimai. Ar tai nėra vienas iš besitęsiančių Kalėdinių iššūkių? Man kartais atrodo, kad labiau laukiame ne šitaip suprastų Kalėdų, o jų šalutinio produkto, kuris irgi yra geras, tik gal nereikėtų šių dalykų sukeisti vietomis. Artėjant Kalėdoms, visiems mums linkiu drąsos į savo gyvenimą įsileisti neįmanomą Dievą. Gal kas šalia įprastinių sveikinimų ant atviruko užrašysite palinkėjimą ir „Drąsių Kalėdų“. Amen.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">IV Advento sekmadienis Mt 1,18-24, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>III Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Dec 2016 15:33:57 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[trečias]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=676</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kaip mums žinoti, kad Dievo karalystė artinasi? Aklas, kurčias, luošas ir nebylus. Beveik negyvas. Šitaip Izaijas bei psalmininkas ir evangelistas Matas apibūdina pasaulį be Dievo. Girdėti žodžiai kalba apie  nutrauktus ryšius ir jų troškimą. Jei negalėčiau matyti, galbūt nežinočiau, kokiame santykyje esu su pasauliu ir su kitais. Negalėčiau skaityti veido išraiškų ir kūno kalbos, kurie yra bendravimo su kitu dalis. Galbūt užsidaryčiau savy ir savo supratime, negalėdamas suvokti kitų artumo. Jei negalėčiau girdėti, mano pasaulis būtų tylus su savo paties mintimis. Nepajėgčiau suvokti kito žmogaus kalbos intonacijos. Galbūt nesuprasčiau, kai kiti nori kreiptis į mane, net jei šauktų iš visų jėgų. Nepajėgčiau priimti žinią, kurią man nori pasakyti. Jei negalėčiau judėti, negalėčiau eiti kartu su kuo nors. Galbūt stebėčiau, girdėčiau apie kito patirtis keliaujant, bet negalėčiau dalintis savosiomis. Būčiau priklausomas nuo kitų elementariuose dalykuose. Negalėčiau savęs išreikšti judesiu, nesijausčiau pasitikintis savimi. Jei negalėčiau kalbėti, negalėčiau dalintis savo mintimis bei jausmais su kitais. Nedainuočiau su kitais ir nesijuokčiau. Galbūt jausčiausi, jog niekas manęs nevertina, nes negaliu už save kalbėti. Paklaustas negalėčiau atsakyti, negalėčiau atsiliepti ir telefonu. Šitaip aprašytas pasaulis be Dievo tolimas ir svetimas.  O su Dievu &#8211; jis artimas ir mielas, tarpusavio bendravimas ir santykiai geri, o tai labai svarbu. Tikriausia teko girdėti apie Harvardo Granto tyrimą. Jis prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938-aisiais ir tęsiasi iki šiol. Imta stebėti 268 jaunus vyrus.  Stebimos įvairios sritys: politinės ir religinės pažiūros, išsilavinimas, karjeros pasiekimai, šeiminė padėtis. Rezultatai rodo, jog laimingiausi žmonės yra tie, kurie teigiamai nusistatę kitų atžvilgiu ir geba puoselėti gerus santykius, kurie buvo mylimi vaikai šeimoje, gerai sutarė su tėvais, broliais seserimis, aplinkiniais. O tokie dalykai, kaip didesnis turtas, galia ar žinomumas nedaro žmogaus laimingesniu, rodo šis tyrimas.    Advento skaitiniai taip parinkti, kad pamažu pateiktų vis daugiau ženklų apie besiartinančią Dievo karalystę. Kartais jų kalba simbolinė ir nelengvai suvokiama. Tik prisiminkime praėjusio sekmadienio Izaijo taikos viziją – liūtas ės šiaudus, jo jaunikliai taikiai ganysis su veršiukais, vaikui bus saugu žaisti prie kobros urvo ir t. t. Šiandien vėl susitinkame Joną Krikštytoją, apie kurį girdėjome ir praėjusį sekmadienį. Jis skelbė Mesijo atėjimą ir rodė į Jėzų – štai Dievo avinėlis. Bet šiandien šis kietas vyras, šis Dievo žmogus, kalėjime. Nuogirdos apie Jėzų pasiekia ir jį, bet jis nori būti tikras, kad neapsigavo ar Jėzus tikrai yra Mesijas, kurį jis pats skelbė, ar jau ateina, ar jau tikrai prasidėjo tas nuostabus įvykis Dievo karalystė? Jis siunčia savo mokinius pas Jėzų paklauskite tiesiai šviesiai ar jis ir yra tas lauktasis Mesijas ar dar laukti kito. O Jėzus neįrodinėja, jis tiesiog sako: žiūrėkite kas darosi – aklieji praregi, kurtieji girdi, raupsuotieji pasveiksta ir vėl priimami į bendruomenę. Jei šitie nėra Dievo artumo ženklai, tai kas tada yra? O kaip mums šiandien žinoti, iš kokių ženklų nujausti, kad Dievo karalystė artinasi? Grįžtant prie Izaijo vizijos galime sakyti, jei manyje rimsta egoizmo ir pavydo grobuonis, jei labiau apvaldau pyktį ir pagiežą bei kitas žvėriškas savybes, kurios kelia pavojų labiausiai pažeidžiamiems aplink mane, tai ženklai, kad mano širdy prasidėjo Dievo karalystė. Jeigu mano nuostatos darosi atviresnės, požiūris platesnis, jautriau atsiliepiu, turiu daugiau kantrybės ir malonumo kitam, psichologai gal sakytų, jei kito iš anksto ne stigmatizuoju ir ne demonizuoju, o stengiuosi puoselėti gerus santykius, tai irgi yra ženklai, kad artinasi Dievo karalystė. Mums visiems linkiu pastebėti šių ženklų aplink save ir patiems jais tapti. Kad ir kam šią savaitę pasiryžtume, nepamirškime, jog prireiks ir Dievo pagalbos. Jos ir melskime.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iii-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">III Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>II Advento sekmadienis Mt 3,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 04 Dec 2016 15:34:57 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-12]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[antras]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 3]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=679</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien evangelija mus suveda su Jonu Krikštytoju, tuo karštu charizmatišku pamokslininku. Keturis šimtus metų Izraelitai neturėjo pranašo. Kai prabilo Jonas Krikštytojas, visi pagalvojo, kad pagaliau Dievas pralaužė tylą ir spietėsi Jono pasiklausyti, ėjo paskui jį net į dykumą. Vieni juo žavėjosi, kiti nekentė ar bijojo, bet daugelį jis kažkokiu būdu traukė. Evangelistas Matas sako, kad Jonas primygtinai ragino savo klausytojus: atsiverskite, taisykite Viešpačiui kelią. Atrodo, Izraelitai laukė Mesijo pasyviai. Jonas Krikštytojas sako, kad to neužtenka: jūs turite kai ką daryti, kai ką savo gyvenime keisti, tai bus tikras laukimas. Ką mums, laukiantiems Kalėdų, reiškia Jono kvietimas atsiversti, gal ir mums reikia kai ką keisti? Gal reikia užpilti tingumo duobes, nukasti susipriešinimo kalvas, ištiesinti širdies kelius? Tik nepamirškime, kad tikrasis kelias, tikroji tiesa ir gyvenimo versmė yra Kristus. Su juo kartu mėginkime lyginti tuos kelius ir užpilti duobes. Popiežius Pranciškus apie Bažnyčią sako, jog ji nėra tik dar viena nevyriausybinė organizacija tarp kitų. Joje svarbiausia – Kristus. Tas pats galioja ir kiekvienam krikščioniui. Be Kristaus jis, ko gero, būtų nesusipratimas. Jono Krikštytojo klausytojai pagrįstai didžiavosi, kad jie yra Abraomo vaikai, bet Jonas sako, kad to nepakanka. Kiekvienas pats turi gręžtis į Dievą. Tačiau kai nori savo gyvenime ką nors keisti, paprastai susiduri su įvairiais priešiškumais tiek savyje, tiek ir iš išorės. Net ir paprastuose dalykuose. Tarkime, nusprendžiu, kad nuo pirmadienio laikysiuosi dietos, mankštinsiuosi ar pusvalandį skirsiu maldai. Tada kaip mat atsiranda daugybė priežasčių to nedaryti ar bent jau atidėti. Ir taip mažai ką pakeičiame. Jonas Krikštytojas, nepatogus Dievo žmogus, išėjęs į dykumą šaukia savo žmonėms ir mums, kad pažiūrėtume į savo vidų. Ir jei sakome, kad norime atsiversti, tai turime parodyti ir to atsivertimo vaisių. Tada prieš dvasios akis gali iškilti kalnas taisytinų dalykų, gali vėl būti gundomas nieko nesiimti – vis tiek visko neįveiksi, tai gal geriau palikti taip, kaip yra. Juokais sakoma, jei kils nenumaldomas noras ką nors veikti, ką nors keisti – pažiūrėk televizorių ir praeis. Bet taip nieko nepasieksi, sako Regina Brett, knygos „Dievas niekada neužsimerkia“ autorė. Vienas knygos skyrelis vadinasi „Jei abejoji, ženk vieną teisingą žingsnį“. Ji rašo: „Norite numesti svorio – užsisakykite ne skrudintų bulvyčių, o salotų. Norite būti geresnis draugas – paskambinkite. Trokštate parašyti romaną – prisėskite ir parašykite pirmąją pastraipą. Dideli pokyčiai gąsdina, bet ryžtis vienam žingsneliui dažniausiai nesunku. Žingsnis po žingsnio – taip užauginame vaikus, baigiame studijas, parašome knygas ir nuveikiame viską, ko trokšta širdis“. Taigi, koks kitas tavo žingsnis? – klausia Regina Brett ir Jonas Krikštytojas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">II Advento sekmadienis Mt 3,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>I Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 27 Nov 2016 15:36:02 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmas]]></category>
		<category><![CDATA[pradžia]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=681</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pradedame Adventą. Jis reiškia atėjimą ir laukimą. Paprastai mes, bent jau aš, nemėgstu laukti. O adventas mėgina mus nuteikti keturioms laukimo savaitėms. Ko gi lauksime? Atsakymai turbūt įvairūs: vienas lauks kalėdinių dovanų, kitas kalėdinių nuolaidų ar pelno iš pardavimų, dar kitas lauks brangaus žmogaus grįžtančio Kalėdoms iš užsienio. Šį gerų laukimų sąrašą galėtume tęsti ir tęsti. Tačiau šiandien esame kviečiami prisiminti, kad Adventas pirmiausiai yra Kristaus laukimo ir pasirengimo jo gimimui metas. Per šį laiką mes taip pat kviečiami mėginti atpažinti, kas yra mums siūlomas pigus optimizmas, o kas tikroji viltis. Galbūt kam nors kilo klausimas, kodėl šį iš esmės džiugų laukimo laiką pradedame tokiais baisiais Šv. Rašto skaitiniais. Viena vertus jie primena mums nepasiduoti tariamam optimizmui, ir sako, kad daugelis dalykų, kurie laikomi pastoviais ir svarbiais iš tikrųjų nėra jau tokie pastovūs, nėra jau tokie svarbūs. O kita vertus baisybes aprašančios Šv. Rašto ištraukos parodo, kad ne baisybės, ne katastrofos, o Dievas turi paskutinį žodį. Todėl esame kviečiami atsitiesi ir pakelti galvas. Taip nuskamba paradoksiškas raginimas beviltiškoje situacijoje atrasti jėgų vilčiai. Šiandien evangelija kviečia budėti, nes ateina Žmogaus sūnus, tai vienas iš Jėzaus titulų. Kai išsikalbame išsipasakojame kaip daug kas mūsų aplinkoje ir pasaulyje yra blogai, kas nors turi pakartoti Dievo pažadą, o jis visada pasako ką nors nauja. Tai gali mums parodyti išeitį iš užburto rato. Esame kviečiami būti advento žmonėmis ir kai aplinkoje įsismagina apkalbos, priekaištai, kritika, pesimizmą keliančios mintys – pasakyti ką nors teigiamo, džiugaus ir viltingo. Šiandien uždegame pirmą adventinę žvakę ir pašventiname vainiką. Tegul jis mums iš naujo vis primins pasitikrinti ar tarp kitų gerų dalykų mes labiausia laukiame Kristaus atėjimo į pasaulį, į mūsų širdis, mūsų namus&#8230; Mes žinome, kad žvakė pati neužsidega, ją turi kas nors uždegti. Tačiau kartą uždegta ji skleidžia šviesą ir jaukumą. Nuo jos galima uždegti kas žvakes. Adventinio vainiko žvakė tai simbolis Kristaus, kuris yra pasaulio šviesa. Tegul jis apšvies mūsų mintis ir žodžius, kad teigiamai žvelgtume į kitą. Šios žvakės primena ir mūsų pašaukimą būti šviesa, gautą šviesą nešti kitiems. Žalios vainiko šakos tai gyvybės simbolis, jos įpintos į vainiką reiškia bendruomenę, mūsų Bažnyčią. Tai primena, kad kiekvienas esame bendruomenės narys, kaip žalia šaka įpinti į Bažnyčią. O apvali vainiko forma simbolizuoja tobulumą ir mūsų pašaukimą amžinybei ir patį Dievą, be pradžios ir pabaigos. Šis vainikas gražiai parodo Viltį ir pasitikėjimą Jėzumi Kristumi, svarbu būti uždegtam jo ugnies, svarbu kurti bendruomenę ir puoselėti gyvenimą. Ir galiausiai primena, kaip svarbu išlaikyti viltį, kad pasieksime amžinybę ir būsime Dievo artumoje, kad tas, kuris yra šviesa ir gyvenimas gyvenimą dovanoja mums visiems. Praėjusį mėnesį Romoje buvo išrinktas naujas jėzuitų vienuolijos vadovas Arturo Sosa. Ta proga Il Gesu bažnyčioje jis sakė pamokslą, kuris laikomas lyg jo programine kalba. Kam įdomu, galbūt ką nors apie tai skaitėte ar skaitysite. Neketinu jus laikyti jėzuitų naujokyno auklėtiniais, bet viena jo mintimi drįstu pasidalinti. Jis ragino jėzuitus turėti drąsos ir dėl bendro gėrio siekti ne tik neįtikėtinų dalykų, bet ir neįmanomų. Esate jauni veržlūs žmonės, jums nestinga drąsos ir kūrybingumo – tad siekite ne tik neįtikėtinų, bet neįmanomų dalykų. Advento pradžia gali būti proga paklausti, koks bus mano pirmas konkretus žingsnis.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">I Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
