<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Straipsniai Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="https://dev.jonai.lt/tema/aktualijos/straipsniai/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://dev.jonai.lt/tema/aktualijos/straipsniai/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Wed, 14 Sep 2022 05:55:33 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>https://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Straipsniai Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>https://dev.jonai.lt/tema/aktualijos/straipsniai/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Melstis už taiką Ukrainoje</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/melstis-uz-taika-ukrainoje/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=melstis-uz-taika-ukrainoje</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/melstis-uz-taika-ukrainoje/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 26 Feb 2022 18:36:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[malda melstis už taiką]]></category>
		<category><![CDATA[Ukraina]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2708</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ashley McKinless&#124; James Martin, S.J. Melstis už taiką Ukrainoje &#8211; net ir tada, kai tai atrodo nenaudinga Kai trečiadienį pasirodė žinia apie Rusijos invaziją į Ukrainą, naršiau po &#8222;Twitter&#8221;. Tai, kas buvo beprasmiškas užsiėmimas, greitai virto įnirtingu gaivinimu ieškant daugiau detalių ir įvykių. Tarp naujienų ir komentarų &#8211; CNN reporterio, persirengiančio apsauginę aprangą, kai Kijevą drebino sprogimai, o partizanai ieškojo, ką būtų galima kaltinti dėl už tūkstančių kilometrų vykstančio konflikto &#8211; įsiterpė maldos. „Nuoširdžiai meldžiuosi, kad nebūtų pralietas kraujas, o jei jis bus pralietas, mūsų šalis nesikiš, kad padėtis dar labiau nepablogėtų“, &#8211; twiteryje rašė „The Atlantic“ darbuotoja Elizabeth Bruenig. Paspaudžiau mygtuką „patinka“. „Mergele Marija, Taikos Karaliene, melskis už mus“, &#8211; parašė katalikė rašytoja Shannon Last. Man patiko ekrano nuotrauka su prezidento Joe Bideno malda už Ukrainos žmones ir jėzuitų kunigo raginimas katalikams aukoti Mišias. Tada atsibudęs uždaviau sau tą patį klausimą, kurį visada užduodu, įvykus tragedijai, kuri realiuoju laiku transliuojama „Twitter“ tinkle: Ką aš iš tikrųjų darau? Ar tai, kad man patinka twiterio žinutė, gali būti laikoma malda? Atsiguliau į lovą ir sukalbėjau tikrą „Sveika, Marija“. Bet ir tai atrodė gana beprasmiška Vladimiro Putino aiškaus grasinimo branduoliniu karu visiems, kurie išdrįs ginti nekaltus civilius Ukrainoje, akivaizdoje. Žinoma, tai nėra nauja problema. Po kiekvienų masinių šaudynių Jungtinėse Valstijose atsiranda tokių, kurie meldžiasi už aukas ir protingus ginklų įstatymus, ir tokių, kurie „panašias mintis ir maldas“ vadina tuščiais žodžiais. Tačiau šios maldos gali būti skiriamos kartu su parama visuotinei ginklų kontrolei. O maldos už abortų nutraukimą gali būti derinamos su materialine parama nėščiosioms. Galite melstis klimato kaitos akivaizdoje ir koreguoti savo gyvenimo būdą, kad sumažintumėte anglies pėdsaką. Tačiau Ukrainos atveju dauguma amerikiečių negali paveikti nei prezidento Putino, nei karo eigos (nors galime aukoti humanitarinės pagalbos grupėms vietoje). Taigi maldos iš tiesų yra viskas, kas belieka. Bet ką jos gali pasiekti? Ką turėčiau sakyti ar jausti melsdamasis už Ukrainą? Ar noriu įtikinti Dievą įsikišti, ar tiesiog suminkštinti savo širdį, kad galėčiau kentėti kartu su broliais ir seserimis ukrainiečiais? Norėdamas gauti atsakymus į šiuos klausimus, kreipiausi į savo kolegą Amerikoje Jamesą Martiną, SJ, kuris ne tik parašė knygą „Mokomės melstis“, bet ir buvo mano dvasinis vadovas, pastaruosius aštuonerius metus padėjęs man perprasti (daugybę) nesaugumo jausmų, susijusių su mano maldos gyvenimu. AM (Ashley McKinless): Kodėl katalikai turėtų melstis už taiką Ukrainoje?JM (James Martin): Pirmiausia taikos trokšta Jėzus. Viena dažniausių frazių per visą Jo viešąją tarnystę yra „Ramybė jums“. Tiesą sakant, tai pirmas dalykas, kurį Prisikėlęs Kristus sako mokiniams. Atkreipkite dėmesį, kad Jis nesako: „Tikėkite, kad Dievui nėra negalimų dalykų“ arba „Tėvas prikėlė mane iš numirusių“, ar net „Aš nugalėjau mirtį“, nors visi šie žodžiai yra teisingi, bet sako kai ką paprastesnio: „Ramybė jums“. Kristus troško ramybės mokiniams ir trokšta ramybės mums. Kristus taip pat trokšta vienybės. Jis meldžiasi „Kad visi būtų viena“, kaip nurodoma kitur Evangelijoje. Taigi taika ir vienybė yra krikščioniškosios žinios šerdis. Turėtume prašyti Dievo, kad padėtų mums įgyvendinti šią taiką, ypač tokiose karo nuniokotose vietose kaip Ukraina. AM: Ar maldomis siekiama prašyti Dievo pakeisti įvykių eigą? Kad mūsų pačių širdys būtų nukreiptos į taiką? Ką nors kita?JM: Tai sunkus klausimas. Viena vertus, egzistuoja klasikinė Dievo samprata kaip nekintančio ir nepakeičiamo, todėl, ką Dievas nori padaryti, tą ir padarys. Ir pagal šį mąstymą mes mažai ką galime padaryti, kad jį paveiktume. Kita vertus, yra ne mažiau svarbi samprata Dievo, kuris atsiliepia į žmogaus poreikius ir troškimus. Atsižvelgdamas į šiuos du požiūrius, manau, kad geriausias Dievo įvaizdis yra Jėzus, kuris, žinoma, yra Dievo įsikūnijimas. Jėzuje matome Dievą, kuris aistringai nori būti arti mūsų, taip stipriai, kad tampa vienu iš mūsų. Ir Evangelijose Jėzus prašo mūsų išsakyti savo troškimus. Prisiminkime pasakojimą apie akląjį elgetą Bartimiejų: Jis klausia: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Taigi Dievas nori žinoti, ko mes norime. Tikiu, kad Dievas girdi mūsų maldas ir į jas atsako, nors kartais atsako ne staigiu įvykių posūkiu, bet kreipdamas mūsų pačių širdis: suminkština jas, pažadina mumyse užuojautos jausmą ar net teisingą pyktį dėl neteisybės. Taigi manau, kad Dievas ir veikia, ir skatina mus veikti. AM: Ką daryti, jei nieko nejaučiu ir negirdžiu, kaip atsako į mano maldas?JM: Tai dar vienas sunkus klausimas. Ir turime pripažinti, kad taip nutinka dažniau, nei norėtume. Apie tai daug kalbu knygoje „Mokomės melstis“. Pavyzdžiui, jei meldžiamės, kad kas nors būtų išgydytas nuo ligos, o jis miršta, vadinasi, į mūsų maldas nebuvo atsakyta taip, kaip norėtume. Žinoma, yra daugybė atsakymų į neatsakytų maldų klausimą: Dievas mus išbando; Dievas mums duoda ką nors kita gal dar „geresnio“ (pvz., kantrybės); Dievas atsako į mūsų maldas būdais, kurių mes nematome; ir t. t. Tačiau nė vienas iš šių atsakymų netenkina kiekvieno žmogaus, susiduriančio su gilia kančia. Tai reiškia, kad vėžiu sergančio vaiko tėvams negalite pasakyti: „Dievas tau duoda kažką geresnio“. Manau, kad mano gyvenime tai yra kvietimas tikėti Dievu, kurio nesuprantame. Santykis yra svarbesnis už rezultatus. Taigi dar kartą klausiu: Ar galite tikėti Dievu, kuris yra paslaptingas? AM: Ką patartumėte žmogui, kuris jaučiasi taip, tarsi jo maldos už ramybę (taiką) būtų bevaisės?JM: Pirma, prisiminti, kad Dievas yra paslaptingas ir mes nežinome, kaip tiksliai „veikia“ maldos. Kitaip tariant, Dievas nėra kosminė gumos kamuoliukų mašina, į kurią „įdedi“ maldą, o iš jos išeina „saldainiuotas“ rezultatas. Dievas visada yra paslaptis, visada už mūsų ribų. Tačiau tai nereiškia, kad Jis nesidomi mūsų gyvenimu. Krikščionys netiki tolimu aristoteliškuoju Dievu kaip „Mintis mąstančia mintimi“. Ne, Dievas mus taip mylėjo, kad tapo vienu iš mūsų Jėzuje Kristuje. Ir buvo pasiryžęs už mus mirti. Argi galime turėti daugiau „įrodymų“ apie Dievo troškimą būti šalia mūsų? Nors, galbūt ne iš karto gausime tai, ko prašome, šiuo atveju &#8211; taiką, tačiau turime pasitikėti, kad Dievas veikia pasaulyje ir kad mūsų maldos yra išgirstos. Šiomis dienomis dažnai meldžiuosi už taiką, ypač Ukrainoje. Kaip į šias maldas bus atsakyta? Galbūt Dievui atveriant širdis ir kreipiant mintis į taikos, santarvės ir susitaikymo kelius. Galbūt pažadinant mumyse stiprią užuojautą karo aukoms. Galbūt pripildant mus pasipiktinimo dėl karo sukeltų kančių. Atminkite, kad vienas iš Dievo „veikimo“ būdų yra išjudinti širdis veikti. Kaip kitaip Dievas veiktų pasaulyje? AM: Ar meldžiatės per „Twitter“? Kokia prasmė tai daryti?JM: Kartais rašau maldas ir [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/melstis-uz-taika-ukrainoje/">Melstis už taiką Ukrainoje</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/melstis-uz-taika-ukrainoje/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Popiežiaus žinia migrantų dienai</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/popieziaus-zinia-migrantu-dienai/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=popieziaus-zinia-migrantu-dienai</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/popieziaus-zinia-migrantu-dienai/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 25 Sep 2021 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[migrantai]]></category>
		<category><![CDATA[migrantų diena]]></category>
		<category><![CDATA[popiežiaus laiškas]]></category>
		<category><![CDATA[popiežius Pranciškus]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2353</guid>

					<description><![CDATA[<p>Popiežiaus Pranciškaus žinią 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga skaitykite čia. Brangūs broliai ir seserys! Enciklikoje „Fratelli tutti“ išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35). Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje. [&#8230;] Šiandien Bažnyčia yra kviečiama išeiti į egzistencinius pakraščius gydyti sužeistųjų ir ieškoti pražuvusių be išankstinių nuostatų ir baimės, be prozelitizmo, bet pasirengusi išplėsti savo padangtę, kad galėtų visus priimti. Tarp paribių gyventojų yra daug migrantų ir pabėgėlių, tremtinių ir prekybos žmonėmis aukų, kuriems Viešpats per mus nori parodyti savo meilę ir paskelbti išganymą. „Dabarties migracijos srautai atveria naują misionierišką „frontą“, palankią progą skelbti Jėzų Kristų ir jo Evangeliją nepaliekant savo aplinkos, konkrečiai liudijant krikščionių tikėjimą per meilę ir širdingą pagarbą kitoms religinės raiškos formoms. Susitikimas su migrantais ir pabėgėliais, išpažįstančiais kitus tikėjimus bei religijas, yra vaisinga dirva plėtoti nuoširdų ir turtinantį ekumeninį bei tarpreliginį dialogą“ Malda Šventasis mylimasis Tėve,&#160;Tavo Sūnus Jėzus mus mokė,kad danguje kyla didžiulis džiaugsmas,&#160;kai atsiranda tas, kuris buvo pražuvęs,kai tas, kuris buvo išskirtas, atstumtas ar atmestas,&#160;vėl iš naujo priimamas į mūsiškį „mes“, –ir „mes“ vis didėja ir plečiasi. Prašome Tavęs: suteik visiems Jėzaus mokiniamsir visiems geros valios žmonėms&#160;malonę vykdyti Tavo valią pasaulyje.Palaimink kiekvieną priėmimo ir pagalbos gestą,&#160;kuriuo gyvenantieji tremtyje vėl įvedami&#160;į bendruomenės ir Bažnyčios „mes“,&#160;kad mūsų žemė galėtų tapti tokia,&#160;kokią Tu ją sukūrei, –&#160;visų brolių ir seserų bendri namai. Amen.&#160; Visą popiežiaus Prancišaus tekstą skaitykite čia.</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/popieziaus-zinia-migrantu-dienai/">Popiežiaus žinia migrantų dienai</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/popieziaus-zinia-migrantu-dienai/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Šeštas Velykų sekmadienis. Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/sestas-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sestas-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 May 2021 06:30:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2211</guid>

					<description><![CDATA[<p>Evangelijos ištrauka prasideda Jėzaus žodžiais: Aš jus myliu, o baigiasi – jūs mylėkite vieni kitus. Antrame skaitinyje ir evangelijoje žodis meilė kokia nors forma pavartotas bene 19 kartų. Norėčiau paklausti vyrus. Kiek kartų per šį mėnesį savo žmonai pasakėte žodį myliu. Gal kai kas sakote kasdien, o jei kam dar trūksta iki 19 kartų, tai liko dar 3 šio mėnesio savaitės. „Kai buvau jaunesnis, maniau, kad gerai žinau, kas yra meilė. Juk visi vienaip ar kitaip patiriame meilę – kada nors buvome įsimylėję, ką nors mylime, esame kieno nors mylimi. Beveik kiekvienas yra patyręs kieno nors meilę &#8211; draugo, šeimos nario, pažįstamo. Tačiau kuo vyresnis tampu, tuo labiau kartais susimąstau, ar aš pats, o ir dauguma kitų, gerai suvokiame, ką iš tikrųjų reiškia tas pernelyg dažnai vartojamas žodis meilė? Jei norime būti sąžiningi sau, pajuntame, kad esame nutolę nuo pilnos jo prasmės“. Šitaip rašo amerikietis teologas. Ir aš ko gero po jo žodžiais pasirašyčiau. Kodėl taip yra, kad kuo vyresni tampame, tuo labiau pažįstame ir tamsiąją meilės pusę. Mes įsimylime ir manome, kad tai truks amžinai, bet paskui išsiblaškome, jaučiame, kaip meilė rūgštėja, vėsta, pasitaiko, kad ji išduodama, jaučiamės jos sužeisti ir sužeidžiame kitus. Galiausiai, dar labiau nuliūdina tai, kad vis pasitaiko žmonių, kurie yra šalti, rūstūs ir neatlaidūs mums, todėl ne visada lengva jausti jiems meilę ir būti mylinčiu žmogumi – sako tas pats teologas. Šiandien girdime svarbiausią Jėzaus priesaką: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau!“. Ar šie Jėzaus žodžiai dar kaip nors mus užkalbina? Ar tik nuskamba, kaip biblinis aforizmas, kokių daug? Lengva save laikyti mylinčiu žmogumi, jei žvelgi tik į vieną pusę, būtent į tai, kaip bendraujame su tais žmonėmis, kurie mus myli ir mums malonūs. Jei vertinsime save pagal tai, kaip jaučiamės geriausiomis akimirkomis tarp bendraminčių draugų, nesunkiai galėsime padaryti išvadą, kad esame mylintys žmonės kaip moko Jėzus. Bet ką daryti su žmonėmis, kurie mūsų nemėgsta, kurių mes nemėgstame? Ką daryti su žmonėmis, kurių vengiame ir kurie vengia mūsų? Ką daryti su tais, kuriems jaučiame nuoskaudą? Ką daryti su visais tais žmonėmis, su kuriais nesutariame, kurių atžvilgiu jaučiame įtarumą, šaltumą ar pyktį? O kaip su tais, kuriems dar nesugebėjome atleisti? Viena yra mylėti žmogų, kuris tave dievina ir visai kas kita mylėti tą kuris tau pavydi, apkalba, linki blogo ar net mirties! Tai tikrasis išbandymas viskam, mūsų žmogiškumui ir mūsų krikščioniškumui. Tuo tarpu Jėzaus žodžiai nenumaldomi – esu pašauktas mylėti ne bet kaip, ne pusėtinai, ne tik toleruoti, bet kaip jis mus mylėjo. Ten, kur Jėzus mus ištempia už mūsų natūralių instinktų ir už bet kokio savęs apgaudinėjimo ribų, yra Jo įsakymas mylėti savo priešus. Čia prisiminė viena medicinos sesuo slapta vienuolė, kuri sovietmečiu dirbdama ligoninėje taip rūpestingai ir maloniai patarnavo ten gulinčiam sovietų KGB karininkui, kad tas jai labai dėkojo ir nuolatos ją girdavo jos viršininkams, nė nežinodamas, kas ji yra. Tuo tarpu jos vienuolija buvo skaudžiai nukentėjusi nuo KGB. Galime karštai tikėti ir ginti kiekvieną tikėjimo išpažinimo punktą, tačiau tikrasis išbandymas, ar esame Jėzaus sekėjai, yra gebėjimas arba negebėjimas atleisti priešui. Galime išsisukinėti kiek įmanydami, bet Evangelija yra bekompromisė: Mylime arba nemylime parodo tai, kaip reaguojame į tuos, kurie mūsų nemyli ir yra mums priešiški. Kai matai, kaip toli iki to, ko prašo Jėzus, apie savo meilę norisi galvoti kukliai. Sena Stevie Nick daina „Gold-dust Woman“ sako: gerai, jog tam tikru gyvenimo momentu kas nors „sugriauna mūsų meilės iliuziją“. Kartais sakoma, kad meilė yra akla, bet ar ne dažniau mes patys būname akli savo pačių tikriesiems ketinimams, manipuliacijoms ir savanaudiškumui. Ačiū Dievui ir už tuos žmones, kurie sugriauna mūsų meilės iliuziją. Bet nebus nuodėmė melsti, kad tokių žmonių nesutiktume per dažnai ir kad mes patys netaptume per sunkiu išbandymu kitam. Pabaigai negaliu nepacituoti šv. Ignaco, kuris sakė: „Meilė pasireiškia labiau darbais nei žodžiais“. Geros savaitės – mums visiems!</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/sestas-velyku-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Šeštas Velykų sekmadienis. Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 02 Apr 2021 15:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Didysis penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[jėzus kristus]]></category>
		<category><![CDATA[nukryžiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2150</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei tikėtume šiandienos medijomis, atrodytų svarbūs tik du dalykai: Covid-19 viruso plitimo statistika ir priemonės kovai su juo. Ši visą pasaulį apėmusi kova nematoma, bet jos pasekmės matomos. Sustabdyti verslai, minios bedarbių, įpykusių protestuotojų ir daugybė mirusių, milijonai nepatenkintų. Dažniausiai tokį Europos ir pasaulio vaizdą matome iš ekranų. Pasidavus tokių naujienų lavinai telieka pripažinti, kad gyvenimas yra apgailėtinas, o pasaulis eina velniop. Medijų pranašai išsijuosę bando mus įtikinti, kad šiame XXI a. mūšio lauke svarbiausia išgyventi, bet kokiomis priemonėmis, todėl skiepai ir visa jų logistika pateikiama lyg išganymo ekonomija. O ką čia veikiame mes švęsdami Didįjį penktadienį tuščioje bažnyčioje ir ką veikiate jūs prie kompiuterių ekranų? Pagalbon kviečiuosi apaštalą Paulių, kuris laiške korintiečiams tiesiai šviesiai sako: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims kvailystė“. Būtent ten, kur pasipiktinimas ir tik žmogiškos išminties logika, ten skelbiame Kristų – nukryžiuotą. Nors daugeliui tai gal ir atrodo kvailystė. Mes tai darome, nes giliai nujaučiame, kad gyvenime yra kai kas daugiau nei tik jo pratęsimo priemonės ar mirties pagreitinimo strategijos. Mes skelbiame Kristų nukryžiuotą, nes tikime, kad jame pats Dievas nusileido į mūsų žmonių istorijos kovos lauką. Jis atėjo, kad suteiktų žmogišką veidą visiems, kurie tapo tik anoniminės statistikos vienetais. Jis atėjo į šį kovos lauką, kur tiek žmogaus pykčio, godumo, nužmoginimo aukų. Pasauliui jos anonimiškos, o jam su konkrečiais veidais ir vardais, su nepakartojamais sulaužytais gyvenimais. Jėzuje Kristuje – nukryžiuotame pats Dievas ateina į mūsų virusu paženklintą laiką ir tampa papiktinimu, kad perkeistų žmogaus pasipiktinimą. Nukryžiuotame Jėzuje Kristuje Dievas pasilenkė prie kiekvieno ligonio ir intensyvios terapijos palatoje kartu su juo grumiasi dėl kiekvieno įkvėpimo. BBC laidoje kalbėjusi slaugytoja visų slaugytojų vardu sakė: „Mes mirštantiems žmonėms izoliuotose palatose tapome viskuo: žmonomis, seserimis, dukromis ir motinomis, nes niekas kitas negali prieiti prie korona virusu užsikrėtusio mirštančio žmogaus ir palaikyti jį už rankos. Mūsų niekas nemokė kaip palydėti mirštantį, mes baisiai pervargusios, fiziškai ir emociškai, bet negalime palikti tų žmonių mirti vienų.“ Ar per jas ne pats Dievas pasilenkia prie tų žmonių? Šitaip nukryžiuotas Jėzus yra arti, kad kiekvienas su juo per mirtį pereitų į gyvenimą. Skelbti nukryžiuotą Kristų tai praplėsti pykčio ar nevilties susiaurintą žvilgsnį ir mėginti pranokti vien tik žmogišką išmintį – dieviškos išminties ir jėgos link. Užbaigsiu katalikų vienuolio, trapistų prioro Alžyre ir musulmonų sufijaus pokalbiu. Vienuolis rodo į Jėzaus kryžių ir klausia sufiją – kiek kryžių matai? Du, na iš tikrųjų tris, atsako sufijas. Pirmiausia aš matau kryžių su ištiestomis rankomis. Jis paties Dievo sukurtas. Tai pirminis kryžius. Jis buvo sukurtas, kad žmonės ištiesę rankas, vienas kitą apkabintų. Paskui aš matau kryžių su prikaltomis rankomis. Jis žmonių padarytas. Jie jį nuolatos daro, kai užkietina savo gyvenimą, kai kitus žmones prikala, kai pastato sienas ir kitus atriboja, kai užsidega neapykanta, kai susitaikymą padaro neįmanomu. Bet yra ir dar vienas kryžius. Tai kryžius žmogaus, jo gyvenimo, jo atsidavimo jėga, kurios dėka iš prikaltų rankų padėties jam pavyksta pereiti į apkabinančias rankas. Tai kryžius žmogaus kuris pajėgia išlaisvinti ir kito žmogaus prikaltas rankas, kad ir jis būtų laisvas apkabinti kitus, kad pajėgtų atleisti. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia, sako musulmonas sufijas. Šiandien, kai žvelgiame į nukryžiuotąjį, į užmerktas jo akis, mes esame kviečiami atmerkti mūsų tikėjimo akis ir pamatyti ne tik mirties nebūtį ir tuštumą, žiūrėti ne tik siauru žmogiškos ribotos išminties žvilgsniu, bet pamatyti pačią dievišką meilę, kuri nepalyginamai stipresnė už mirtį. Jau nekalbant apie visokius pasipiktinimus. Jūs krikščionys tikite šito kryžiaus galia sako musulmonas sufijas. Ar toks yra mūsų &#8211; mano tikėjimas?</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/didysis-penktadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija-2/">Didysis penktadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Didžioji savaitė namuose</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=didzioji-savaite-namuose-2</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 29 Mar 2021 10:50:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[didysis]]></category>
		<category><![CDATA[didžioji savaitė]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[laukimas]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas]]></category>
		<category><![CDATA[penktadienis]]></category>
		<category><![CDATA[šeštadienis]]></category>
		<category><![CDATA[skaitiniai]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[verbos]]></category>
		<category><![CDATA[verbų sekmadienis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2126</guid>

					<description><![CDATA[<p>Medžiaga pasiruošimui Didžiajai savaitei: Verbų sekmadienis atidaryti Pirmadienis, antradienis atidaryti Trečiadienis atidaryti atidaryti Didysis ketvirtadienis atidaryti Didysis penktadienis atidaryti Didysis šeštadienis atidaryti Velykų sekmadienis atidaryti Visą medžiagą vienoje vietoje galite rasti čia</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/didzioji-savaite-namuose-2/">Didžioji savaitė namuose</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Gavėnios pasninkas. t. Antanas Saulaitis SJ</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/gavenios-pasninkas-t-antanas-saulaitis-sj/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gavenios-pasninkas-t-antanas-saulaitis-sj</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 19 Feb 2021 17:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2018</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dalis katalikų jau apie Jėzaus Kristaus Krikšto šventę, sausio viduryje, nusprendė kaip šiais metais švęs Gavėnią, kaip praktikuos atgailą, kokiems artimo meilės darbams savo rankas ir širdį skirs. Tad galim sakyti, jog šis straipsnelis vėluoja, kai per dešimtmečius jau laikaisi nusistovėjusios tvarkos, dėmesį skirdamas ne tiek savigraužai, savęs kaltinimui, svarstant nuodėmes, kiek kaip patarnauti kitiems žmonėms ir jų reikmėms. Šiais laikais nemaža dalis senų žmonių yra vieniši – jų vaikai bei anūkai gyvena tolimame didmiestyje. Netoli Anykščių kalėdodamas kunigas rado 22 trobų kaimą, kuriame gyveno 22 našlės. Vaikai Vilniuje ar Kaune, negali kas sekmadienį bažnyčion pavežti, o autobusai tik darbo dienomis. Pietų Amerikoje nėra penktadienio pasninko – susilaikymo nuo mėsos, nes popiežius už nuopelnus Bažnyčiai tais laikais atleido juos nuo tokios pareigos. Laimingos šalys, kuriose dar tvirtai laikomasi penktadienio „pasninko“ ištisus metus. Tada vietoj bent 5% mėsos turinčių dešrelių, daktariškos dešros yra valgomos šviežiai rūkytos lašišos, krabai, austrės ar kitos jūros gėrybės, kad iš mėsai sutaupytų lėšų būtų galima sušelpti vargstančius – nes tai vienas iš pasninko tikslų kartu su savitvarda. Šalyje kur pasninkas yra neaktualus, Gavėnios metu įvestas Draugiškumo ar Broliškumo sąjūdis stoti už tikėjimą ir teisingumą kasdieniame gyvenime: savo kaime, darbe, mokykloje, savivaldybėje ir plačiau. Brazilijoje nuo 1965 kasmet tos Brolybės nustato pilną programą šeimoms, mokykloms, parapijoms. JAV vyskupai skatina imtis kito būdo įgyvendinti susitvardymą – būtent artimo meilės darbais. Aplankymo dovana Labai geras pasninkas – lankyti senelius, rašyti laiškus vienišiems, užeiti trumpam ar jiems paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu. Labai mėgdavau lankyti panelę Šuopytę. Gyveno viena, be galo maloni, pas ją ant stalelio visada buvo pyragaičių, o didelėje palangėje – skruzdėlių eisena. Gyvendama medinio namo pirmajame aukšte sugalvojo suvaldyti ateives, paberdama cukraus takelį ant palangės palei rėmus. Tai jos ramiai dieną naktį ten tvarkėsi, kitur namuose nelankstydamos. Mūsų biologijos mokytoja Anina, kaip ir kitos auklėtojos, paseno ir mielai kalbėdavo apie gamtą. Aš klausydavausi jos pasakojimo apie nuostabius pajūryje regėtus povandeninius reiškinius ir įvairiausius gyvūnus, jų gyvenimo sąlygas. Kažkiek pakalbėjus, prieidavome prie esmės, Anina atnešdavo krepšelį su saldžiais sausainiais, kurių slėpiningą skonį tik ji mokėjo sukurti iki kone 98 m. amžiaus. Su Jurgiu buvo kitaip, kiekvieną savaitę, 17 metų, užeidavau pas jį. Kartais pavykdavo išvežti į kiemelį pajusti saulutę. Dažniausia, jis gulėdavo savo lovoje, o aš atsisėdęs šalia pasakodavau naujienas, kurias jis taip norėjo sužinoti. Jis džiaugdavosi, kad „įdomiai perduodavau žinias“, o po kelių sakinėlių jo galva nulinkdavo ir jis užmigdavo. Pabūni, pagalvoji, dar pakalbini. Tuomet sustoji pas Ireną, dėkinga širdimi praleisdamas valandėlę su močiute, padariusę tiek gero mums ir kitiems žmonėms. Jonas buvo kitoks. Po dienos reikalų ir darbų, o kartais vidudienį tarp darbelių, susėsdavome po dviem kaštonais. Jonas pasakoja iš tokios žilos, kaip jis, senovės arba dalijasi savo pažiūromis į šiandienos reiškinius &#8211; keistenybės TV ekrane, kaip kunigai vaidina filmuose, kaip kaubojai ir indėnai kitoje valstijoje dar šaudosi, o jūrose piratai bures išskleidžia. Karanauskienė būdavo visada labai maloni, ji žinojo viską, kas vyksta parapijoje: kas kokiam dalykui gabus, kam reikia padėti, kaip galime bendradarbiauti. Mielai, neapkalbėdama, nurodo, pasakoja, pasidžiaugia, primena. Kartais netyčia užklysdavau pas Reginos mamą, kai po ilgesnės kelionės keletą šimtų metrų prieš savo namus sustoji, žinodamas, kad ant pečiaus visada šyla riebus patiekalas. Ar sustoji pas Pranutę, gyvenančią lyg parkelyje. Ji nuolat būna labai užimta daugybe įvairių veiklų. Ji ypač mėgdavo gaminti uogienes, su kuriomis jai nebuvo gaila skirtis. Čia pasakoju apie žmones, kuriuos aplankydavau, su kuriais buvau nuo seno pažįstamas ir su kuriais tik apsilankant susipažinau ir vėliau susidraugavome. Būna vienišų žmonių, neturinčių nei artimųjų, nei lankytojų, kaip toks čekas, kuris taip mielai kas savaitę pasakoja apie savo gyvenimą savo kalba. Kartais supranti žodį ar išsireiškimą, atidžiai klausaisi, linkteli, tada (prieš karantinus) paduodi ranką, paglostai, apkabini ir atsisveikini. Kaip šiandien galiu pasninkauti Labai geras ir naudingas pasninkas – lankyti senelius, skambinti vienišiems žmonėms, parašyti laiškelį ar atviruką, užnešti lauknešėlį, ir išsinešti malonaus žodelio ir šypsenos dovaną, nors nekenkia saldainiukai, pyragaičiai, kiti atsitiktini skanėstai. Antrojo karantino metu skaitau, ką kiti daro, kai senelių ar vienišų žmonių negali įprastu būdu lankyti. Dabar labai mėgstama tarnyba – neprašius nukasti ar nušluoti namelio slenkstį, takelį. Ne tik vyresnio amžiaus žmonių, o gedinčių dėl artimųjų mirties Covid19 metu. Kiti ima ir paruošia šiltą patiekalą, kad pradžiugintų kaimyną, giminaitę ir mažai pažįstamą žmogų. Visai neseniai dalijo Užgavėnių blynus tiems, kuriems sunku, kurie stokoja. Daug kur pasitarnaujama atnešant malkų į namus, kai pačiam žmogui sunkiau. Nereikia ilgai susitikti, o tarnystė labai gyvenimiška. Labai miela dovanėlė – vaikų piešinėliai. Jie pripiešia lapų lapus, kartais užrašo žodį, kitą, jei moka rašyti. Turbūt yra prieš pašto taisykles tokius paveikslėlius su širdele ar gėlyte įdėti į pašto dėžutę, tai galima užkišti už plyšio prie durų. Netikėta dovanėlė, dėmesys labai brangus. Dar kitas būdas, pasveikinti žmogų. Žinoma, per karantiną tapome labiau privatūs, asmeniški, ir tarp daugiau žmonių jau nejauku. Bet jei žmogus iš tolo sveikinasi, ar matydamas veidą lange pamoja, gal neturi jokių piktų kėslų nusišypsodamas ir eidamas savo keliais. Spalvingas nešimas – dalintis žurnalais, pvz., Artuma, Ta Pati, Saleziečių žinios, Laiškai bičiuliams, Magnificat vaikams ar Bitutė – tai kas, kad senesnis numeris – dabar daug laiko skaityti ar bent paveikslėlius vartyti. Senais laikais buvo vyresnio amžiaus žmonių mėgstamas užsiėmimas. Per gyvenimą prisirenka žurnalų, paveikslėlių, Iš jų iškarpo paveikslėlius, suklijuoja į albumą – ir išeina vieno egzemplioriaus spalvota knyga, kurią senelių namuose ar ligoninėje galima vartyti ir vartyti. Jeigu prieinamas internetas, kompiuteris, dabar parapijos, mokyklos sudaro būrelius. Sutaria kokį penktadienį visi susijungti, kepti ar virti tą patį ar tam tikrus patiekalus, apie juos kalbėti, aiškintis, mokytis ir mokyti. Siuvančios ar kitais rankdarbiais užsiimančios taip pat susitinka online, pasidalina patirtimi, pasidžiaugia ką pavyko atlikti. Ką jau kalbėti apie būsimą Gavėnios pabaigą. Verbų pynimo būrelis internetu, margučių konkursai ar pamokėlės kaip margučius dalinti vašku, peiliuku, teptukais, burokais ar kuo bedažytume. Taip bendrauja ir sodus, daržus turintys, kai artėja pavasaris. Arba artimieji, giminės, pusseserės, pusbroliai šventės dieną susitinka online melstis ir bendrauti kartu. Arba neakivaizdiniam, bet vaizdžiam gimtadieniui. Čia vaizduotei nėra galo, kai negalima artimai bendrauti, ieškome būdų kaip tuos du metrus, dešimt ar dvidešimt kvadratinių metrų erdvės išlaikyti, bet nepaliauti bendrauti. Gražaus pasninko visiems! t. Antanas Saulaitis [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/gavenios-pasninkas-t-antanas-saulaitis-sj/">Gavėnios pasninkas. t. Antanas Saulaitis SJ</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Popiežiaus laiškas Gavėniai</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/popieziaus-laiskas-gaveniai/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=popieziaus-laiskas-gaveniai</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 17 Feb 2021 06:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[Laiškas]]></category>
		<category><![CDATA[laiškas gavėniai]]></category>
		<category><![CDATA[popiežiaus laiškas]]></category>
		<category><![CDATA[popiežius]]></category>
		<category><![CDATA[popiežius Pranciškus]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=2008</guid>

					<description><![CDATA[<p>„Gavėnios metu būkime atidesni sakydami „drąsinančius, guodžiančius, stiprinančius, raminančius, skatinančius žodžius, o ne tokius, kurie žemina, liūdina, erzina, niekina“ (Enciklika Fratelli tutti, 223). Kartais norint suteikti vilties pakanka būti „draugišku žmogumi, atidedančiu šalin savo baimes ir skubėjimą, pakanka atkreipti dėmesį, padovanoti šypseną, pasakyti ugdantį žodį, kad vyraujančio abejingumo aplinkoje atsivertų klausymosi erdvė“ (ten pat, 224).“ Popiežiaus laišką skaitykite čia.</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/popieziaus-laiskas-gaveniai/">Popiežiaus laiškas Gavėniai</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/jei-rengiesi-stebeti-misias-internetu-su-pradejusiu-vaikscioti-vaikeliu/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=jei-rengiesi-stebeti-misias-internetu-su-pradejusiu-vaikscioti-vaikeliu</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/jei-rengiesi-stebeti-misias-internetu-su-pradejusiu-vaikscioti-vaikeliu/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 08 Jan 2021 13:37:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Antanas Saulaitis]]></category>
		<category><![CDATA[Antanas Saulaitis SJ]]></category>
		<category><![CDATA[dalyvavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kerry Weber]]></category>
		<category><![CDATA[mišios internetu]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=1876</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kerry Weber &#124; Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu Iš tolo mūsų sidabrinis autobusiukas medžio šešėlyje parapijos automobilių stovėjimo aikštelėje atrodytų kaip ir kitų parapijiečių automobilis, kurie atvyko stebėti Mišių transliacijos lauke. Bet jo viduje mano ketverių su puse ir dviejų su puse metų vaikai žygiuoja ratu apie mano vyrą, sėdintį gale, barstydami javainius ir įsivaizduodami esą stovykloje. Tuo metu aš, sėdėdama automobilio priekyje, bandau maitinti mūsų judrų keturių mėnesių kūdikį, drauge stengdamasi gaudyti per automobilio radiją perduodamo pamokslo žodžius ir svarstydama, kad gal pandemijos meto katechezė ne tokia sėkminga, kaip tikėjausi. Oras Masačusetso valstijoje, kur neseniai atsikraustėme, atvėso, tad mes apleidome savo pastangas Mišias išklausyti automobilyje ir grįžome prie dalyvavimo Mišiose transliacijų internete pagalba. Dažniausiai įsijungiame transliaciją iš mūsų ankstesnės parapijos Naujajame Džersyje, kurios labai pasigendame. Beveik kaskart prisimenu tą kovo rytą, tapusį pirmąja mūsų šeimos nuotolinių pamaldų patirtimi. Mūsų vaikai ramiai sėdėjo spalvindami ar vartydami knygas, o Mišių žodžiai sklendė virš jų. Ir mano vyras, ir aš, išvaduoti nuo reikalo lakstyti paskui pradėjusius vaikščioti vaikus ar paimti juos į glėbį, netgi girdėjome skaitinius. Labai aiškiai prisimenu, kad pamaniau: galėčiau prie šito priprasti. Pasirodo, negalėjau. Dėl sveikatos ir saugumo – savo ir kitų – jau dešimtas mėnuo, kaip nebuvau įžengusi į bažnyčią dalyvauti Mišiose. Ilgą laiką nedalyvauti Mišiose man itin svetima, kone kosmosas. Mano širdis plyšta. Ilgiuosi Eucharistijos. Ilgiuosi žmonių. Ilgiuosi dalyvavimo savo fiziniu kūnu, nors kartais anksčiau ir nesijausdavau labai uoli. Mes grįšime, kai bus saugu, bet jau dabar man kelia susirūpinimą tai, kad mano vaikai gali nebeatsiminti, kur mes grįžtame. Man neramu, kad vaikai tols nuo tikinčios bendruomenės anksčiau, negu bus ją patyrę. Ir man svarbu, kad vaikai pastebės mano rūpestį ir domėsis, kokia to priežastis. Senais laikais, kas man dabar yra 2019 metai, mano vaikai kartais Mišiose nerimdavo, bet kiekvieną kartą, kur tik nusisukdavo, būdavo kas nors, kas juos sudomino ir primindavo mums, kodėl dėjome pastangų čia atvykti. Ten buvo spalvingų vitražų, vaizduojančių stalių Juozapą su įrankiais rankoje, asiliuku jojančią Mariją ar didžiulį Kristaus Karaliaus atvaizdą. Ten buvo judesio &#8211; švęsto vandens indas, kur vaikai galėjo įmerkti rankas ar bendruomenė einanti Komunijos. Taip pat žmonės, kurie parodydavo dėmesį, kad ir mūsų draugiškas klebonas bei diakonas, kurie mus pažindavo ir mums pamodavo. Buvo vaikelis, stumdantis automobilius iš degtukų dėžutės pirmyn ir atgal suole priešais mus, krūvos vaikiškų knygelių bažnyčios gale ir didžiulė krikštykla, tiesiog maldaujanti vaikus ratais apie ją bėgioti. Kai toje sumaištyje būdavo sunku vaikus išlaikyti mūsų suole, guosdavausi mintimi, kad visa tai kažkaip įsisunkia į jų sąmonę. Visa tai buvo dalis lėtojo Dievo darbo. Vyliausi, kad kada nors, kai mano vaikai taps suaugusiais ir turės klausimų ar abejonių, kas nors bažnyčios sakralioje erdvėje jiems suteiks pažįstamos paguodos ir primins namus. Dabartinė mūsų pamaldų erdvė – mūsų pačių namai – kažkaip ne visai paguodžiantys. Kartais stebime Mišias tarp skalbinių krūvų svetainėje, kol vaikai žaidžia su kaladėlėmis ir nekreipia dėmesio į mūsų prašymus PABŪTI RAMIAI IR TYLIAI NORS KELETĄ MINUČIŲ. Vieną sekmadienį, kai jie pradėjo kažką šūkauti, mano vyras ėmė garsiau už vaikus kalbėti, norėdamas juos nuraminti, o aš dar garsiau surikau: „NEGALIU SKAITINIŲ GIRDĖTI!“ Aišku, toks elgesys netinkamas ir parodo, kaip man nelengva vykdyti ko moko skaitiniai iš Šventojo Rašto. Kartais mano vyras ir aš jaučiamės lyg vieninteliai tėvai, kurie dar nesugalvojo, ką padaryti, kad pandeminės pamaldos šeimoje iš tiesų vyktų. Atsakymų ieškojau nemoksliškoje, bet palankioje draugų ir kolegų grupėje (ir tarp Twitterio vartotojų). Ačiū Dievui, jie šiek tiek paguodė (nesu tokia viena) ir pamokė (nerėkti ant vaikų per Mišias). Gal tai padėtų ir kitoms šeimoms rasti kelią pirmyn tikėjime, kai atrodo, jog pasaulis kažkur įstrigęs. 1) Neverskite. Mišių, net ir gerai pravedamų, transliacija internetu, retai užima visą mažų vaikų dėmesį. Bet troškimas juos sudominti nebūtinai turi baigtis šūkavimu. Kai vaikai maži, „svarbiau, kad jie matytų jus besidžiaugiančius Mišiomis, negu kad per jas ištisai sėdėtų“, – sako mano draugė Rebeka Peters, Montessori mokyklos mokytoja. Jos dukroms devyneri ir vienuolika, jos kartu su ja stebi Mišias, kartais išeina ir vėl sugrįžta. Bet ji neskuba šią patirtį padaryti bausme ar paversti našta. „Tik džiaugiuosi, kad jos gali matyti, kaip mane džiugina Mišios“, – sako ji. 2) Įtraukite mėgstamas Mišių dalis į savo kasdienį gyvenimą. Uždekite žvakutes per vakarienę. Surenkite procesiją apie namus. Skaitykite Šventąjį Raštą kartu. Pasidalykite ramybės palinkėjimu. „Mano dukroms ir man patinka dainuoti“, – sako Rebeka. „Kartais mes giedame giesmes, kai visai ne pamaldų metas.“ Vaikus Mišios gali pritraukti, jei atpažins mažus simbolius, naudojamus kitomis progomis. 3) Apimkite Visuotinę Bažnyčią. Internetinės Mišios gali būti proga vaikams patirti, kaip vyksta pamaldos įvairiose pasaulio bažnyčiose. Rebeka, gyvenanti Džordžijos valstijoje, kartu su dukromis matė jos tėvą, kuris yra diakonas Masačusetso valstijoje, sakantį pamokslą internetu transliuojamose Mišiose. Ji taip pat parodė savo dukroms Mišių transliaciją iš bažnyčios, kurią lankė būdama jėzuitų savanorė Belize. 4) Gyventi tikėjimu – tai ne tik dalyvauti Mišiose. Pokalbiai prie stalo gali būti puiki vieta aptarti tikėjimą. Liturginis kalendorius irgi dažnai pasiūlo temų, tinkamų įtraukti vaikus. Mano kolegė Heather Trotta, dirbanti jėzuitų žurnalo America plėtros grupėje ir turinti šešerių ir aštuonerių metų vaikus, sako, kad jos šeima pasinaudojo advento pokalbių lapeliais su klausimais iš Šventojo Rašto, ir jie kas vakarą įprato skaityti advento pasakojimą. Pasak jos, ir eiliniu metų laiku paprastos tradicijos, tokios kaip pakaitomis kalbama malda prie stalo ir pokalbiai apie smagiausią dienos dalį, gali būti būdai „mums visiems atpažinti gausias kiekvienos dienos malones“. 5) Rasti prasmę visoje sumaištyje. Kartais geriausias būdas kalbėti apie tikėjimą su vyresniais vaikais ir jaunais suaugusiaisiais yra renkantis netiesioginį kelią ir juos įtraukiant „į pokalbį apie tai, kas jiems prasminga ir ko jie tikisi“, – sako mano draugė Catherine Kirwan-Avila, ACJ, dirbanti Filadelfijos Šv. Juozapo universiteto akademinėje sielovadoje. „Vienas svarbiausių veiksnių jaunų žmonių gyvenime yra ryšiai; priklausyti – reiškia būti pastebėtam, vardinamam vardu ir pažįstamam. Priklausymo jausmas tikinčiųjų bendruomenei, malonūs ryšiai su suaugusiaisiais, kai jauni žmones žino būsią matomi ir girdimi, irgi labai svarbūs,“ – tęsė ji, cituodama Springtide Research instituto tyrimus apie religiją ir jaunus žmones. Sesuo Catherine sako, kad tikslas yra „ne suteikti greitų ir iš anksto nukaltų atsakymų, bet iš tiesų klausytis. Pasikalbėjimas sklandžiausiai [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/jei-rengiesi-stebeti-misias-internetu-su-pradejusiu-vaikscioti-vaikeliu/">Jei rengiesi stebėti Mišias internetu su pradėjusiu vaikščioti vaikeliu</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/jei-rengiesi-stebeti-misias-internetu-su-pradejusiu-vaikscioti-vaikeliu/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>10 priežasčių įsitraukti į Valandų liturgiją</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Dec 2020 17:15:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[Lionginas Virbalas SJ]]></category>
		<category><![CDATA[valandų liturgija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=1770</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dar nesugalvojote, kaip adventas galėtų tapti prasmingesnis?Nuostabi galimybė: kasdien melstis Valandų liturgijos ryto ir vakaro maldą – Rytmetinę ir Vakarinę Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ tam pateikė 10 priežasčių, kurias rasite čia: http://www.jezuitai.lt/10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija/">10 priežasčių įsitraukti į Valandų liturgiją</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/10-priezasciu-isitraukti-i-valandu-liturgija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>T. Halik. Apie dvejopą prisikėlimo pasakojimo interpretavimą</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/t-halik-apie-dvejopa-prisikelimo-pasakojimo-interpretavima/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=t-halik-apie-dvejopa-prisikelimo-pasakojimo-interpretavima</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/t-halik-apie-dvejopa-prisikelimo-pasakojimo-interpretavima/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Apr 2020 09:09:25 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[dvejopas interpretaviams]]></category>
		<category><![CDATA[prisikėlimo pasakojimas]]></category>
		<category><![CDATA[T. Halik]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1214</guid>

					<description><![CDATA[<p>Velykų pasakojimą galima skaityti dviem gana skirtingais būdais. Arba kaip dviejų veiksmų dramą, kai pirmajame veiksme teisingas ir nekaltas žmogus pasmerkiamas mirti ir mirties nuosprendis įvykdomas, o vėliau, antrajame veiksme, jis Dievo prikeliamas ir priimamas. Arba kaip vieno veiksmo dramą, kurioje abi pasakojimo versijos vyksta tuo pat metu. Visą straipsnį skaitykite jezuitai.lt</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/t-halik-apie-dvejopa-prisikelimo-pasakojimo-interpretavima/">T. Halik. Apie dvejopą prisikėlimo pasakojimo interpretavimą</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/t-halik-apie-dvejopa-prisikelimo-pasakojimo-interpretavima/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Brian P. Flanagan „Kaip mes galime būti Kristaus kūnu, kai koronavirusas uždaro mūsų bažnyčias?“</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/brian-p-flanagan-kaip-mes-galime-buti-kristaus-kunu-kai-koronavirusas-uzdaro-musu-baznycias-2/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=brian-p-flanagan-kaip-mes-galime-buti-kristaus-kunu-kai-koronavirusas-uzdaro-musu-baznycias-2</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/brian-p-flanagan-kaip-mes-galime-buti-kristaus-kunu-kai-koronavirusas-uzdaro-musu-baznycias-2/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 29 Mar 2020 15:35:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[bažnyčia]]></category>
		<category><![CDATA[Brian P. Flanagan]]></category>
		<category><![CDATA[būti Kristaus kūnu]]></category>
		<category><![CDATA[covid-19]]></category>
		<category><![CDATA[Kristaus kūnas]]></category>
		<category><![CDATA[kronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[uždaryta bažnyčia]]></category>
		<category><![CDATA[uždarytos durys]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1256</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vienas erzinantis dalykas dėl šio viruso ir daugelio kitų susirgimų yra tas, kad atrodo, lyg mūsų kūnas mus išduotų. Ir ne tik fizinis kūnas – ši situacija paliečia ir socialinį bei Bažnyčios kūną. Susirinkimas švęsti Eucharistijos, kuomet mes tampame Kristaus kūnu, dabar kelia riziką mūsų mylimiems žmonėmis, mums patiems ir aplinkiniams. Kristaus Kūno priėmimas duonos ir vyno pavidalais šiuo metu yra potencialiai pavojingas. Taigi, kaip mes galime toliau būti Kristaus kūnu šios krizės akivaizdoje? Kaip jį priims tie, kuriems Eucharistijos reikia taip, kaip reikia duonos ir vandens? Visas straipsnis</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/brian-p-flanagan-kaip-mes-galime-buti-kristaus-kunu-kai-koronavirusas-uzdaro-musu-baznycias-2/">Brian P. Flanagan „Kaip mes galime būti Kristaus kūnu, kai koronavirusas uždaro mūsų bažnyčias?“</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/brian-p-flanagan-kaip-mes-galime-buti-kristaus-kunu-kai-koronavirusas-uzdaro-musu-baznycias-2/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kas galioja tada, kai viskas vyksta kitaip nei tikėjaisi?</title>
		<link>https://dev.jonai.lt/kas-galioja-tada-kai-viskas-vyksta-kitaip-nei-tikejaisi/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kas-galioja-tada-kai-viskas-vyksta-kitaip-nei-tikejaisi</link>
					<comments>https://dev.jonai.lt/kas-galioja-tada-kai-viskas-vyksta-kitaip-nei-tikejaisi/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 15 Mar 2020 09:13:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[karantinas]]></category>
		<category><![CDATA[pokyčiai]]></category>
		<category><![CDATA[provincijolo laiškas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1217</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mieli bičiuliai, bendradarbiai, bendrabroliai, šitaip kreiptis į Jus paskatino nenumatyta situacija, kai: negalėjome kartu švęsti bendruomeninio susitaikymo, įprastinių Verbų sekmadienio,jautraus didžiojo ketvirtadienio, dramatiško penktadienio ir dar dramatiškesnio Velyknakčio su įspūdinga ugnies, Dievo žodžio, krikšto ir Eucharistijos liturgija. Visų šių privilegijų mes staiga netekome. Jų neturėjo ir Jėzaus mokiniai, daugybė persekiojamų krikščionių pradžioje ir iki dabar.   Tačiau nenustoja galioję esminiai, tikri dalykai – Dievo ištikima meilė, kuri prikėlė iš numirusių Jėzų, ja pasitikime ir mes; nenustoja galioti tikėjimas, kad galiausiai Dievas, o ne mirtis taria paskutinį žodį; nenustoja galiojusi viltis, kuri duoda prasmę ir jėgų dorotis su nenumatyta situacija. Todėl palaikome vieni kitus, kaip galime, nes Jėzaus prisikėlimui niekas neįves karantino, niekas jo neatšauks ir niekas jam neuždarys sienų.   Nuoširdžiausias ačiū visiems, kurie tuo gyvename ir dvasios bendrystėje švenčiame Velykas.   Vidmantas Šimkūnas, SJ Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas</p>
<p>The post <a href="https://dev.jonai.lt/kas-galioja-tada-kai-viskas-vyksta-kitaip-nei-tikejaisi/">Kas galioja tada, kai viskas vyksta kitaip nei tikėjaisi?</a> appeared first on <a href="https://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://dev.jonai.lt/kas-galioja-tada-kai-viskas-vyksta-kitaip-nei-tikejaisi/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
