<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>trys karaliai Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/trys-karaliai/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/trys-karaliai/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 06 Apr 2023 10:47:18 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>trys karaliai Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/trys-karaliai/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Trys karaliai ir mes, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-ir-mes-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=trys-karaliai-ir-mes-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-ir-mes-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Jan 2021 09:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdų laikotarpis]]></category>
		<category><![CDATA[trys karaliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=1865</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mūsų pasaulis tapo mažas. Jis jau net ne didelis, o mažas kaimas ar tik didesnė kavinė, su medijų technologijomis, su socialiniais tinklais, kurie lyg ir suartino žmones, įžiebė svajones apie visuotinę gerovę, žmogaus teises visiems, netgi apie visuotinę laimę čia žemėje. Jeigu pasaulis dėka mokslinių ir technologinių pasiekimų tapo toks mažas, tai jų dėka, jis turėtų darytis vis panašesnis į rojų. Todėl mus ištinka dar didesnis šokas, kai matome, kad taip nėra. Kad tai, kas jungia žmones, tuo pačiu juos ir skiria, o diskriminuojantys skirtumai ne tik neišnyko, bet dar brutaliau pasireiškia. Mūsų gatvėse ne tik neišnyko elgetos, bet ir pamatėme, kad mūsų pasaulyje yra milijonai – dešimtys milijonų pabėgėlių. Pradedame suvokti, kad migracija nėra tas pats kaip turizmas, o medijas panaudoja ir teroristai. Girdime vis daugiau balsų besiilginčių atstumo, sienų, atskyrimo. Keistai atsitinka, kad mūsų humanistiškai nusiteikęs pasaulis kuo stipriau deklaruoja meilę visiems žmonėms, kuo garsiau skelbia apie žmogaus teises, tuo labiau konkretų žmogų daro anoniminiu ir nori atitolinti, kad tiesiog nematytų jo konkretumo, jo baimių ir vargų. Artumas gali tapti grėsmingu, jeigu į jį žiūrėsi tik iš pareigos perspektyvos. Jis gali tapti varginančiu ir provokuoti norą atsitolinti. Ar to pavyzdys nėra jauni žmonės, kurie atrodo negali vienas be kito artumo, o paskui kaip vienintelį problemų sprendimą mato atsitolinimą, atsiskyrimą. Todėl nėra visai kvaila klausti, ar Kalėdos negalėtų mums padėti ištverti artumą. Jos pasakoja mums intensyvaus artumo istoriją. Per Kalėdas suartėja pasauliai. Per Kalėdas Dievas pranoksta pats save – nes didžiausia tolybė, kokią tik galime įsivaizduoti, priartėja prie žmogaus. Žodis – Dievo Logos tapo kūnu ir gyvena tarp mūsų. O kas mums iš tokio jo artumo? Jis ims mus varginti ar taps įkvėpimu? Artumas varginimu tampa ten, kur galvojama tik pareigos ir prievolės kategorijomis – kadangi Dievas tapo žmogumi, tai tu, kaip krikščionis privalai vienaip ar kitaip elgtis. Tokia nuostata iš karto šaukiasi vidinės distancijos, geru atveju lojalumo. Ar artumas gali mus dar sužavėti? Jeigu taip, tai kada? Jis sužavi tada, kai žvilgsnyje suspindi meilė. Nes ji ne tik įveikia atstumą, tai padaro ir kitos komunikacijos priemonės. Meilė ne tik atstumą įveikia, bet svarbiausia ištveriamu padaro artumą. Tik mylintys ieško artumo, nes tik meilė padeda ištverti kito artumą be smurto, be apsimetinėjimo, be šarvų, kuriuos taip lengvai užsidedame. Prieš akis turėkime šios dienos evangelijos tekstą, o prakartėlės paveikslą pasistenkime įsivaizduoti su trimis karaliais ar išminčiais. Tai žmonių atstovai, trys tituluoti valdininkai kurie paveiksle tampa žmonėmis – labiau žmonėmis, jei taip norime. „Žodis tapo kūnu“ jis gyvena tarp mūsų ir mus įgalina ištverti artumą. Trys karaliai, stovi susispietę apie Jėzų. Vaikelis Jėzus šypsosi ir tiesia rankas aplabinti, jis nori būti arti kiekvieno karaliaus. Jo žvilgsnis nuginkluoja kiekvieno apsaugą titulais ir privilegijomis… Meilus žvilgsnis kuriuo vaikelis Jėzus sutinka karalius leidžia jiems tapti žmonėmis. Šitaip Dievo Žodis tampa kūnu ir apsigyvena tarp mūsų &#8211; kai mes vis labiau žmonėmis &#8211; vis žmoniškesni tampame. Tapdamas žmogumi Dievo Sūnus tampa artimas kiekvienam žmogui jis ne tik nugali tolumą, bet ir artumą padaro ištveriamu. Kaip tie karaliai tampa žmonėmis? Šone stovi vyras, lyg liudininkas su popieriaus lapu, ant jo parašytas įvertinimas – nepakankamai. Kas užrašė šį vertinimą? Jo tėvai? Jo vadovas? Jo mokytoja? Ar jis pats? Nepakankama – lūzeris. Neišlaikė. Pažiūrėk į tuos, kurie kai ko pasiekė, skamba jo ausyse. Bet jis nenori žiūrėti, jo veidas blankus, o akys žvelgia į Jėzų. Kuris jam rašo savo vertinimą avansu, kaip dovaną už nieką, nes jis nieko nepasiekė. Bet palauk, ar tai ne apie mane? Ar aš ne toks? Tik todėl, kad Jėzus priima jį ir su tokiu pažymiu, jo artumas tampa pakeliamas. Ir dar daugiau, šis artumas gydo. Todėl jam ir savo paties artumas tampa pakeliamas, jam nereikia bėgti nuo savęs. Jis gali būti sau gailestingas, jis pradeda mokytis save mylėti. Dešinėje paveikslo pusėje stovi vyresnio amžiaus vyras, kuris jau sukaupė gyvenimo patirties. Jis turėjo sparnuotų svajonių ir vilčių. Jis turėjo valios ir jėgų gyvenime kai ką pasiekti ir susilaukti pripažinimo. Dabar jis stovi su sudužusiu indu, sudaužyto gyvenimo simboliu, sutraukytų santykių simboliu, stovi su šukėmis rankose. Jo gyvenime buvo visko, išskyrus tikro artumo. Vyras truputį atsitraukęs ir užsidaręs savy. Mes lengvai patenkame į savo pačių sudužusio gyvenimo indo nelaisvę. Būtent tokia biografija priklauso nuo meilės. Tokios meilės kuri padaro savo paties artumą pakeliamu. Už kūdikėlio Jėzaus stovi vyriausias amžiumi karalius. Jis nusiima kaukę, su kuria atrodė tvirtas, linksmas ir patrauklus. Dabar atsidengia skausmo paženklintas veidas, kitokia tikrovė. Arti Jėzaus, jis patiria pasitikėjimą, kad žmogumi tapusio Dievo meilė priima jo nuogą egzistenciją priima ir ištveria jo žmogiškumą. Jis žino, kad gali pasirodyti silpnas, nes jo silpnumas kitame neišprovokuos agresijos. Būti mylimam, tai pajėgti pasirodyti silpnu ir neišprovokuoti kito jėgos. Galima klausti, ką šis pamąstymas turi bendro su mūsų tikrove, apie kurią buvo minėta pradžioje? Dievo Sūnaus tapimą žmogumi bandžiau papasakoti kaip artumo istoriją, kuri priima silpnumą, nebėga, neatsitolina, neatsiriboja. Tai istorija, kuri nori būti tęsiama, kai mylintis žvilgsnis padeda nusimesti šarvus ir parodyti save žmogišką, t. y. pažeidžiamą. Šitaip patirtas artumas nevargina. Priešingai jis tampa palaima, išganymo pėdsaku. Artumas, kurį mums dovanoja modernus pasaulis sužadina mūsų svajones. Tačiau, tai, ką jis mums dovanoja, nors viena vertus mus suartina, bet kita vertus vienus nuo kitų ir atitolina. Technologijos nepadaro žmogaus geresniu, jos paryškina galimybes, bet ir konfliktus. Moderniai sudėliotas artumas kartu atneša ir atsitolinimą jeigu jis nebus perkeistas meilės žvilgsnio. Toks būtent yra Kalėdų žvilgsnis. Nes tik žmogumi tampantis Dievas yra pajėgus šį žvilgsnį taip praplėsti, kad viskas, iš tikrųjų viskas, kas yra žmogiška, gali būti jo sužavėta. Vis tenka girdėti apie Kalėdų stebuklą. Nežinau ką turi omeny žmonės tai sakydami. Bet ar netikras stebuklas, kad Dievo Sūnus tapo žmogumi. Todėl mes galime būti žmonėmis tokiais kokie esame: su savo blogais pažymiais, su sudužusiais indais rankose ir be kaukių. Kalėdų stebuklas – Dievo tapimas žmogumi padeda mums tapti žmonėmis.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-ir-mes-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Trys karaliai ir mes, Vidmanto Šimkūno, SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-ir-mes-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Šv. Mišių tvarka sausio 4-10 dienomis</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/sv-misiu-tvarka-sausio-4-10-dienomis/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sv-misiu-tvarka-sausio-4-10-dienomis</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/sv-misiu-tvarka-sausio-4-10-dienomis/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 04 Jan 2021 18:45:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Svarbi informacija]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[kalėdų]]></category>
		<category><![CDATA[laikotarpis]]></category>
		<category><![CDATA[mišios]]></category>
		<category><![CDATA[mišių tvarka]]></category>
		<category><![CDATA[sausis]]></category>
		<category><![CDATA[šv. mišios]]></category>
		<category><![CDATA[trys karaliai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=1861</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sausio 5-7 d. 18-19 val.Bažnyčia atvira asmeninei maldai, susitaikymo sakramentui, šv. Komunijai priimti Sausio 10 d. (sekmadienis)11 val. šv. Mišios (transliacija internetu)12-14 val. bažnyčia atvira asmeninei maldai, susitaikymo sakramentui, šv. Komunijai priimti Aukos už šv. Mišias pervedimas:Gavėjas:&#160;Šv. Jonų bažnyčiaSąskaitos numeris:&#160;LT047044060001227755&#160;SEBPaskirtyje nurodykite „auka“ arba&#160;„Auka už šv. Mišias“, jeigu pervedate auką prašant šv. Mišių metu melstis jūsų intencija Kilus klausimam rašykite sesei Aistei Balčiūnaitei SJE (kontaktus rasite kontaktų skiltyje)</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/sv-misiu-tvarka-sausio-4-10-dienomis/">Šv. Mišių tvarka sausio 4-10 dienomis</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/sv-misiu-tvarka-sausio-4-10-dienomis/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Trys karaliai, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=trys-karaliai-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 03 Jan 2016 10:28:31 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[trys karaliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=738</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vienas vaikas sako: Pagaliau iš tikrųjų švenčiame Jėzaus gimtadienį, pagaliau JIS gauna dovanų. Mat per Kalėdas, Jėzaus gimimo šventę, dovanas dovanojomės vieni kitiems, ne Jėzui. Evangelijos pasakojimas apie tris Rytų išminčius įkvėpė ne vieną legendą ir filmą. Minime tris karalius Kasparą, Melkijorą, Baltazarą pagal tris dovanas. Rytų Bažnyčia moko jų buvus 12. Mano profesorius sako, sunku pasakyti kiek jų buvo, ar jei buvo karaliai, ar mokslininkai, astrologai ar magai… Viena aišku, kad jie buvo vyrai. Kaip manote, iš ko jis taip sprendžia? O gi iš dovanų. Nes jie atnešė Jėzui aukso, smilkalų ir miros. Moterys būtų atnešusios gal sauskelnių, kremo ir dar ko nors, ko reikia dešimties dienų kūdikiui. O jei rimčiau, tai tie Rytų išminčiai atneša dovaną ir mums – žinią apie Jėzų, tikėjimo liudijimą, atvirumo ir drąsos pavyzdį. Iš pradžių Rytų išminčiai ieškojo naujo karaliaus sostinėje Jeruzalėje, rūmuose, kur gi daugiau. Bet ten rado tik okupantų romėnų statytinį, Erodą. Tačiau jų atkaklumas, juos vedė toliau. Nuostabu, kad jie sugebėjo priimti ir nusilenkti karaliui, rastam ėdžiose. Ar tai nemoko mūsų atvirumo ir drąsos sutikti Dievą visai ne ten, kur iš anksto tikiesi, kur įprasta. Gal prisimename atvejų, kai pagalbos, gero žodžio, palaikymo sulaukėme iš tokio žmogaus, iš kurio visai nesitikėjome. Gal tai buvo visai nepažįstamas žmogus, ne mūsų draugas? Ar tai negalėtų būti netikėtas Dievo veikimo ženklas ir dovana mums? Kartą JAV mokykloje mokinių paklausė, kodėl jiems patinka knygos ir filmai apie Harį Poterį? Dažniausiai atsakydavo: „Kad niekada nežinai kas nutiks toliau“. Ta pati nuostaba ir nenuspėjamas kitas žingsnis lydėjo ir Išminčių kelionę pas Jėzų. Jų istorija kursto mūsų smalsumą, kad ir mes išvystume apsireiškiantį Dievą ir gal kaip tik ten, kur nesitikime. Šią mintį pravartu girdėti metų pradžioje, kai dar nežinai, kokie jie bus, kas nutiks ir kur turėsi progų sutikti Dievą. Įdomu, kad Izraelis laukė Mesijo. Šventraštis bemaž penkis šimtus kartų kalba apie Mesijo atėjimą ir Rašto aiškintojai bei fariziejai tai žinojo, o jam atėjus jo neatpažino. Jį surado ir atpažino – Rytų astrologai gal Babilonijos astronomai, gal Persijos kunigai, taigi – pagonys. Bet kuriuo atveju tai kitų tautų ir rasių žmonės. Truputis istorijos. Ši šventė Bažnyčioje žinoma graikišku žodžiu epifanija – apsireiškimas. Šalia Velykų tai seniausia šventė, siekianti II amžių. Rytų Bažnyčioje švenčiama viena Viešpaties apsireiškimo šventė. Ji apima Kalėdas, Trijų karalių ir Jėzaus krikšto šventę. Vakarų Bažnyčia išskaidė ją į tris atskiras šventes. Sausio 6 &#160;diena buvo parinkta Viešpaties Apsireiškimo diena, nes ji buvo žiemos saulėgrąžos diena, kai švenčiamas pagonių saulės dievo gimtadienis. 331 metais žiemos saulėgrąža buvo perkelta į gruodžio 25 d. Bet sausio 6 d. ir toliau buvo švenčiama kaip Viešpaties apsireiškimo diena. Taip Kalėdos atsiskyrė nuo apsireiškimo. Vis vien pagrindinė mintis – gimęs kūdikis yra Mesijas ir ši džiugioji naujiena skirta visiems žmonėms. Apie išminčių dovanas: auksą, smilkalus, mirą. Tai pranašiški Jėzaus ateities ženklai. Auksas – kaip karaliui, smilkalai – kaip Dievui (jie aukojami šventyklose), mira – kvapnus tepalas, kaip žmogui. Mirą naudojo kunigai, ja būdavo tepamas ir mirusio žmogaus kūnas. Dovanos buvo brangios, kita vertus patogios transportuoti. Gal Juozapas jas pardavė, kai reikėjo pinigų bėgant į Egiptą. Čia vėl duodama erdvės žmonių fantazijai. Išminčių vardai: Kasparas, Melkijoras, Baltazaras. Tai VI a. siekianti italų tradicija. Taip pat tradiciškai šventinama kreida. Ja krikščionys ant savo namų durų užrašo tris išminčių vardų raides K. M. B. ir metus. Tai ir gi Jėzaus apsireiškimas: tiems, kas pro tas duris praeis bus ženklas, jog už jų gyvena krikščionys. O ten gyvenantiems tai bus kaip malda lotyniškų jos žodžių pirmos raidėsChristus mansionem benedicat&#160;– Tegul Kristus namus laimina. O drąsūs karaliai ar išminčiai tegul mums primins, kad Dievą galime sutikti ir ten, kur visai nesitikėsime. Nesustokime jo ieškoję ir tikrai nenusivilsime. Tuo labiau, kad jis mus jau yra suradęs.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/trys-karaliai-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Trys karaliai, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
