<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>pirmas Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/pirmas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/pirmas/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:09:39 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>pirmas Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/pirmas/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>I Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 27 Nov 2016 15:36:02 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmas]]></category>
		<category><![CDATA[pradžia]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=681</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pradedame Adventą. Jis reiškia atėjimą ir laukimą. Paprastai mes, bent jau aš, nemėgstu laukti. O adventas mėgina mus nuteikti keturioms laukimo savaitėms. Ko gi lauksime? Atsakymai turbūt įvairūs: vienas lauks kalėdinių dovanų, kitas kalėdinių nuolaidų ar pelno iš pardavimų, dar kitas lauks brangaus žmogaus grįžtančio Kalėdoms iš užsienio. Šį gerų laukimų sąrašą galėtume tęsti ir tęsti. Tačiau šiandien esame kviečiami prisiminti, kad Adventas pirmiausiai yra Kristaus laukimo ir pasirengimo jo gimimui metas. Per šį laiką mes taip pat kviečiami mėginti atpažinti, kas yra mums siūlomas pigus optimizmas, o kas tikroji viltis. Galbūt kam nors kilo klausimas, kodėl šį iš esmės džiugų laukimo laiką pradedame tokiais baisiais Šv. Rašto skaitiniais. Viena vertus jie primena mums nepasiduoti tariamam optimizmui, ir sako, kad daugelis dalykų, kurie laikomi pastoviais ir svarbiais iš tikrųjų nėra jau tokie pastovūs, nėra jau tokie svarbūs. O kita vertus baisybes aprašančios Šv. Rašto ištraukos parodo, kad ne baisybės, ne katastrofos, o Dievas turi paskutinį žodį. Todėl esame kviečiami atsitiesi ir pakelti galvas. Taip nuskamba paradoksiškas raginimas beviltiškoje situacijoje atrasti jėgų vilčiai. Šiandien evangelija kviečia budėti, nes ateina Žmogaus sūnus, tai vienas iš Jėzaus titulų. Kai išsikalbame išsipasakojame kaip daug kas mūsų aplinkoje ir pasaulyje yra blogai, kas nors turi pakartoti Dievo pažadą, o jis visada pasako ką nors nauja. Tai gali mums parodyti išeitį iš užburto rato. Esame kviečiami būti advento žmonėmis ir kai aplinkoje įsismagina apkalbos, priekaištai, kritika, pesimizmą keliančios mintys – pasakyti ką nors teigiamo, džiugaus ir viltingo. Šiandien uždegame pirmą adventinę žvakę ir pašventiname vainiką. Tegul jis mums iš naujo vis primins pasitikrinti ar tarp kitų gerų dalykų mes labiausia laukiame Kristaus atėjimo į pasaulį, į mūsų širdis, mūsų namus&#8230; Mes žinome, kad žvakė pati neužsidega, ją turi kas nors uždegti. Tačiau kartą uždegta ji skleidžia šviesą ir jaukumą. Nuo jos galima uždegti kas žvakes. Adventinio vainiko žvakė tai simbolis Kristaus, kuris yra pasaulio šviesa. Tegul jis apšvies mūsų mintis ir žodžius, kad teigiamai žvelgtume į kitą. Šios žvakės primena ir mūsų pašaukimą būti šviesa, gautą šviesą nešti kitiems. Žalios vainiko šakos tai gyvybės simbolis, jos įpintos į vainiką reiškia bendruomenę, mūsų Bažnyčią. Tai primena, kad kiekvienas esame bendruomenės narys, kaip žalia šaka įpinti į Bažnyčią. O apvali vainiko forma simbolizuoja tobulumą ir mūsų pašaukimą amžinybei ir patį Dievą, be pradžios ir pabaigos. Šis vainikas gražiai parodo Viltį ir pasitikėjimą Jėzumi Kristumi, svarbu būti uždegtam jo ugnies, svarbu kurti bendruomenę ir puoselėti gyvenimą. Ir galiausiai primena, kaip svarbu išlaikyti viltį, kad pasieksime amžinybę ir būsime Dievo artumoje, kad tas, kuris yra šviesa ir gyvenimas gyvenimą dovanoja mums visiems. Praėjusį mėnesį Romoje buvo išrinktas naujas jėzuitų vienuolijos vadovas Arturo Sosa. Ta proga Il Gesu bažnyčioje jis sakė pamokslą, kuris laikomas lyg jo programine kalba. Kam įdomu, galbūt ką nors apie tai skaitėte ar skaitysite. Neketinu jus laikyti jėzuitų naujokyno auklėtiniais, bet viena jo mintimi drįstu pasidalinti. Jis ragino jėzuitus turėti drąsos ir dėl bendro gėrio siekti ne tik neįtikėtinų dalykų, bet ir neįmanomų. Esate jauni veržlūs žmonės, jums nestinga drąsos ir kūrybingumo – tad siekite ne tik neįtikėtinų, bet neįmanomų dalykų. Advento pradžia gali būti proga paklausti, koks bus mano pirmas konkretus žingsnis.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/i-advento-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">I Advento sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>I gavėnios sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/i-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=i-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 14 Feb 2016 10:00:01 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnios pradžia]]></category>
		<category><![CDATA[Gavėnios sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[pirmas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=730</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kartais gavėnia lyginama su keturiasdešimties dienų kelione. Todėl šiandien galėtume klausti: kaip keliausiu per gavėnią – kaip turistas ar kaip piligrimas? Turistas paprastai nori patogios kelionės. Kur bekeliautų, jis visur aplink save nori turėti jam pakankamai įprastą pasaulį, kiek įmanoma mažiau pavojų ar iššūkių. Maistas, viešbutis, kalba, pinigų atsargos… visa turi būti panašiai kaip namuose. Tai kelionės, kurias agentūros siūlo kaip „Viskas įskaičiuota“.  Po tokios kelionės turistas grįžta namo su fotografijomis, suvenyrais ir maloniais prisiminimais. Gal esame panašių patirčių turėję ir daug kas mėgstame vienaip ar kitaip keliauti kiek išgalime. Piligrimas gi taip pat iškeliauja, tačiau kelionėje ieško kažko daugiau, kas pranoktų jo aplinką. Taigi savo esme piligrimystė yra kelionė į nežinią, kai gali nutikti kas nors nauja, nenumatyta. Piligrimui reikia tikėjimo išdrįsti atsiduoti į Dievo rankas. Jis nusiteikęs nepatogumams, gal net pavojams. Piligrimas taip pat kai ką parsineša namo, bet tai antraeiliai dalykai. Piligrimystės esmė, kad žmogus namo grįžta kažkiek pasikeitęs. Šitaip rašo Jean Dalby Cliff. Kaip gi keliausime per gavėnią, kaip turistai ar kaip piligrimai? Turistui gavėnia gal nebus labai įdomi, be šiandienės šv. Valentino dienos, Kaziuko mugės ir velykinių nuolaidų nelabai kas viešumoje patrauks akį. Jeigu išdrįsčiau į gavėnios kelionę leistis kaip piligrimas. Gal jau šiandien galėčiau pagalvoti, kaip sudėliosiu savo kelionės akcentus. Centrinis Naujojo Testamento įvykis taip pat yra piligriminė kelionė, į kurią leidžiasi Jėzus. Jis keliauja per gyvenimą, per kančią, mirtį ir grįžta namo pas Dievą su Didžiojo penktadienio randais ir Velykų garbe. Tam tikra prasme jis grįžta pasikeitęs, nes su juo grįžtame namo ir visi mes – jo atpirktieji žmonės. Evangelijų pasakojimas apie Jėzaus gundymą tik patvirtina jo piligrimystę. Paprastai turistai neina į dykumą keturiasdešimčiai dienų, kad būtų taip išmėginti. Be to, Jėzus buvo Dvasios nuvestas ir taip pasitikėjo Dievu, jog ilgai galėjo išbūti keistoje atšiaurioje aplinkoje. Iš dykumos jis grįžo būdamas kitoks žmogus – bandytas, bet nenusidėjęs. Po šių keturiasdešimties dienų jis jau pasirengęs tęsti piligriminę kelionę į nežinomybę per išdavystes, apleidimą, kentėjimus ir netgi mirtį. Jis pasirengęs vesti savo tautą į naują galutinį egzodą, kurį vadiname išganymu. O kaip mes? Ar nesuksime galvos ir gyvensime kaip turistai, mėgindami pro viską praeiti per giliai neužkabindami, kad nepatirtume diskomforto vidinio ar išorinio? O jei galvočiau apie piligriminę gavėnios kelionę, tai ką nors turėčiau keisti, koreguoti požiūrį, akcentus, peržiūrėti kam ir kiek skiriu laiko, dėmesio, kaip su mano kalba ar ji pagarbi, kaip su mano mintimis ar jos ne per daug apie mane patį, ar įtraukiu ir kitus, ar mano elgesys teisingas&#8230;. Pagaliau ar mūsų nepopuliari gavėnia ir paskelbti gailestingumo metai su siūlymais pereiti per 7 bažnyčių duris ir kitos religinės praktikos mums padės kiek nors labiau tapti tikrais piligrimais, o ne religiniais turistais? Negalvoju, kad mes dabar mesime studijas, darbus, šeimas ir išeisime į Labanoro ar Varėnos miškus. Tačiau kita vertus, gal ši gavėnia, šis sekmadienis, parodantis Jėzų tokį žmogišką ir artimą piligrimą gali pasiūlyti ir man imtis ko nors, kad ir nedidelio, bet tikro žmoniško – krikščioniško. Linkiu geros kelionės savaitei. Tikiu, iš Dievo malonės ji tokia ir bus. O kaip keliausiu per ją, kaip turistas ar kaip piligrimas, jau priklausys ir nuo manęs.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/i-gavenios-sekmadienis-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">I gavėnios sekmadienis, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
