<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Mt 5 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/mt-5/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/mt-5/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:00:26 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Mt 5 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/mt-5/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Mt 5,38-48, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-538-48-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-538-48-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 19 Feb 2017 15:21:59 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[38-48]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 5]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=650</guid>

					<description><![CDATA[<p>Visi 3 šios dienos skaitiniai sako: pasaulis neturi būti neapykantos, pykčio ir smurto vieta. Istorija neturi būti vien nesibaigiančių karų istorija. Darbo vieta neturi būti intrigų ir neteisybės vieta, kurioje sugriaunama žmonių sveikata ir gyvenimas. Mokykla neturi būti patyčių ar žeminimo vieta. Valstybinės institucijos turi saugoti teisingumą. Galime klausti, o kaip su šeima, namais, kokia vieta turėtų būti jie? O kaip su Bažnyčia, kokia ji turėtų būti? Su studentais ir kitais žmonėmis teko atlikti nemažai apklausų apie Bažnyčią. Visoms bendra tai, kad kunigui keliami dideli reikalavimai, o grafa, kurioje pažymimas savo indėlis į bendruomenės gyvenimą atrodo kukliausiai. Bet apie tai galbūt kitą kartą. Grįžkime prie evangelijos. Jėzus norėdamas parodyti kitokį gyvenimo būdą, pateikia radikalius pavyzdžius. Gali atrodyti, kad jis iš savo mokinių ir mūsų reikalauja herojiškų dorybių. Vien žmogiškai žiūrint atrodytų, kad jau pakankamai daug darai, jeigu nekeršiji. O ką sako Jėzus? Tik vienas momentas. Jei kas tave verstų nueiti mylią, nueik su juo 2. Kas galėjo versti Jėzaus amžininkus nueiti mylią? Okupacinės Romos kariai. Bet kurį sutiktą vyrą jie turėjo teisę versti paimti kareivio nešulį ar ginklus ir nešti 1 mylią. Tai buvo okupacinės valdžios įteisinta praktika, žinoma neteisinga. Bet Jėzus sako tu nueik su juo 2 mylias, ir šitaip parodyk, kad jis neteisingai elgiasi ir apskritai visa sistema yra neteisinga. Evangelijos ištrauka paimta iš Jėzaus kalno pamokslo. Ten jis kviečia žmones pažvelgti į save. Jeigu leisimės užvaldomi piktų minčių, nebūsime taikdariai. Jeigu vis prisiminsime nuoskaudas ir sužeidimus, nejučia įtikinsime save, jog turime teisę kerštauti, o mūsų gyvenimas taps nuolatiniu maištu. Koks džiaugsmas gyventi karo stovyje? Jėzus kviečia naujai pažvelgti ir naujai veikti. Tai priešinga pasaulio siūlomam veikimo būdui. Jėzus moko mylėti net priešus, taikiai sugyventi net su tais, kurie mūsų nekenčia. Ar jie pasikeis ar ne mes nežinome, bet neturime leisti, kad jų elgesys keistų mūsų nuostatas ir mus pačius. Neturime leisti, kad kas nors iš mūsų atimtų džiaugsmą ir ramybę kuri kyla iš artumo su Jėzumi. Kartais nedidelėje bendruomenėje, darbo kolektyve ar kitoje grupėje atsiranda vienas šviesus žmogaus, kuris savo teigiamu požiūriu duoda pradžią naujai nuotaikai ir pagarbiam bendravimui. Šv. Ignacas moko. Jeigu nežinai kodėl kitas netinkamai pasielgė, ar pilnai nesupranti jo motyvų – pirmiausia stenkis į tai žvelgti teigiamai. Kiek apkalbų, įtarinėjimų, išankstinių blogų nuostatų išvengtume mėgindami pirmiausia teigiamai žiūrėti į kitą. Tam reikia ir drąsos ir nuolankumo, tačiau verta surizikuoti, nes galiausiai laimi visi. Prisimenu praktiką didžiulėje Baltimorės ligoninėje, kur pavadavau kapelioną. Mano pareiga buvo kas rytą aplankyti visus katalikus, ypač naujai paguldytus. Paprastai visi maloniai sutikdavo. Tik kartą vienas katalikas supyko ir grubokais žodžiais išvarė mane iš palatos. Per kapelionų pasitarimą mėginau pasiguosti. Viena krikščionių kapelionė, užuot užjautusi, man sako: „Na ir kas, kad nepriėmė. Prisimink, jog ne tu, o ligoniai čia svarbiausi, esi čia, kad jiems padėtum. Todėl po pietų vėl nueisi pas tą žmogų. Tau nėra ko pykti, nėra ko nusiminti, nes nežinai kaip jis jautėsi, gal ką skaudėjo, gal naktis buvo sunki, gal artimieji neaplankė ar dar kas nors&#8230;.“ . Nueiti pas jį nebuvo lengva, bet verta. Mes maloniai pasikalbėjome. Taigi laimėjo abi pusės. Esu labai dėkingas tai kapelionei už pamoką. Namų darbas šiai savaitei mums visiems galėtų būti pirmiausia teigiamas požiūris į kitą. Pamėginkime ir stebėkime kaip jaučiamės patys ir žmonės aplink mus.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-538-48-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Mt 5,38-48, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mt 5,1-12, Vidmato Šimkūno homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 29 Jan 2017 15:24:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-12]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 5]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=655</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gal truputį neįprasta girdėti kitokį evangelijos tekstą, nei skelbiama Mišių lapeliuose. Tai naujasis Mato evangelijos vertimas. Kas buvote trečiadienį ekumeninėse pamaldose, gavote šį naują vertimą. Pirmiausia pastebime, jog vietoj įprasto kreipinio „palaiminti“ girdime „laimingi“. Vertėjams atrodė, jog žodis laimingi labiau išreiškia kontekstą ir geriau atitinka graikišką originalą makarios, kuris reiškia ir palaimintas, ir pasiturintis, ir laimingas, o čia – dar ir mylimas. Kalno pamokslu Jėzus pradeda savo kalbas. Jose bus apstu simbolių apie naujai kuriamą bendriją, kurią vėliau vadinsime Bažnyčia. Paminėta, jog mokiniai prisiartina prie jo šį kartą ne ko nors klausti, o nusiteikę klausyti. Taip pasakomi svarbūs dalykai, jog Bažnyčia prasideda ten, kur mokiniai klauso Jėzaus žodžio, ji pašaukta būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Miestu ant kalno, skaitome tolesnėse eilutėse. Matas mums išvardija sąrašą laimingųjų. Gal išgirdę pirmąjį jau žinome, kas bus toliau. Man ši laimingųjų litanija anaiptol nėra viena iš lengvųjų gerosios naujienos vietų. Norisi, bet kartu ir nedrąsu, klausti, o kaip su manimi, ar aš patenku į tą laimingųjų sąrašą, ar jau lieku už brūkšnio? Tikriausiai rastume savo aplinkoje žmonių, kurie galėtų būti įrašyti ir ne į vieną laimingųjų kategoriją. Bet vis tiek galėtume klausti, ar iš tikrųjų jie jaučiasi laimingi ir spinduliuoja laime, ar viskas jiems sekasi ir lengva gyventi? Kiekvieną dieną vienokiu ar kitokiu būdu sužinome apie tuos, kurie liūdėjo ir jų niekas nepaguodė. Ir žemę taip pat pirmiausia užvaldo anaiptol ne romieji, o apsukrieji, smarkieji, turintys galios ir pažinčių. Ir taip galėtume vardinti ir vardinti kitą, Mato laiminguosius kompromituojantį, netgi daug ilgesnį sąrašą. Gal kas mėgintų gelbėti Matą sakydamas, girdi tik amžinybėje bus išdalyti apdovanojimai, ten patirsime džiaugsmo, kuris buvo žadamas patekusiems į laimingųjų sąrašą. Tiesa, tik ten tapsime, kuo turėjome būti, tik ten mus pasieks Viešpaties pažado pilnatvė. Bet mano kasdienai tokios tolimos dangiškojo laimikio vilties per maža, nes viską suvedus tik į laimingą amžinybę, ne vienas numojo ranka į krikščionybę, pavadinęs ją liaudies opiumu. Taip mąstant, iš tikrųjų nelabai drąsu su šiuo laimingųjų sąrašu išeiti iš bažnyčios, o išeiti reikia, nes toks mūsų pašaukimas. Vatikano II susirinkimas prieš 70 metų kvietė atverti Bažnyčios langus, kad įeitų šviežio oro. O šiandien popiežius Pranciškus kviečia atverti Bažnyčios duris, kad Jėzus galėtų išeiti už jos ribų. Kitaip sakant, kad mes jį atrastume už šio pastato ribų, už pamaldų ir savo maldų laiko. Grįžkime prie laimingųjų sąrašo. Jis užrašytas Šv. Rašte ir skaitomas, kad taptų ir kiekvieno mūsų gerąja žinia. Pamėginkime į pagalbą pasitelkti evangelistą Luką ir leiskime Jėzui savo pamokslą tęsti toliau. 6 skyriuje skaitome: Nelaimingi, kurie niekada neverkė ir neliūdėjo dėl kito, kurie juokėsi iš širdies tyrumo ir nė nenujautė, nepatyrė vargdienio dvasios. Kurie kėlė vaidus ir paniekino romumą, kurie buvo žiaurūs ir negailestingi, kurie pelnėsi iš karo ir nebrangino taikos šeimoje, bendruomenėje ir tarp valstybių. Nelaimingi, kurie nebuvo persekiojami ar skriaudžiami, ar pajuokiami dėl to, kad laikėsi tiesos, o visada su viskuo taikėsi ir viskam buvo abejingi, išskyrus savo egoizmą. Nelaimingi ir tušti, nors patys sau atrodytų protingiausi ir švenčiausi. Tiesa, kas gali pasakyti, kada jų nelaimė, lygiai kaip ir pirmųjų laimė, taps apčiuopiama. Tačiau šitaip žvelgiant į Mato ir Luko sąrašą, drąsiau išeiti iš bažnyčios, nes jis kažkaip padeda nujausti, jog galiausiai yra laimingas tas, kuris padaro kitam gera nieko už tai nesitikėdamas, laimingas, kuriam ne vis tiek, kaip jaučiasi kitas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija/">Mt 5,1-12, Vidmato Šimkūno homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
