<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Lk 19 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/lk-19/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/lk-19/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:15:02 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Lk 19 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/lk-19/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Kristus Karalius Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/kristus-karalius-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kristus-karalius-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/kristus-karalius-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 24 Nov 2019 08:00:21 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-10]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[iškilmė]]></category>
		<category><![CDATA[Kristus Karalius]]></category>
		<category><![CDATA[Lk 19]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1133</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nuo popiežiaus Pijus XI enciklikos Quas Primas paskelbimo 1925 m. švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Ji nukreipta prieš sekuliarizmą ir nacionalizmą. Pijus XI šia enciklika norėjo išjudinti pasauliečius krikščionis labiau, gyviau tikėti Jėzų Kristų. O šiandien evangelistas Lukas mus veda į Kalvarijos kalną į Didžiojo Penktadienio dramą. Pamąstymą pradėsiu klausimu. Pasirinkau antrąjį asmenį „tu“. Vėliau pasakysiu kodėl. Atsiprašau jei mano kalba bus tiesmuka. Ar kada nors mėginai pagudrauti, kad gautumei ko nori? Ar kam nors sakei pagražintus dalykus, nes turėjai ateities ketinimų? Pvz. pokalbio su darbdaviu metu, ar kitu atveju. Prezbiterionų pastorius Rik Mobley pastebi, kad net vaikai moka tuo žaisti. Kai sako: „Mama, aš tave myliu, tu esi geriausia mama pasaulyje“. Tikrai mielas komplimentas, skamba nuoširdžiai, bet kai jis prieš Kalėdas. Tada pagalvoji, o ko vaikas iš tikrųjų tuo nori? Ar kada nors patyrei, kad buvai tikras, jog kitas iš tikrųjų tavimi rūpinasi, o paaiškėjo, kad tik siekė naudos. Kaip tada pasijutai? O ką jeigu Jėzus pasisuktų į tave ir paklaustų – ko nori, kad padaryčiau? Galbūt vienas sakys – nieko, tik atstok ir palik mane ramybėje. Kitas gal sakys – noriu tavo pažado, kad man padėsi sunkumuose. Dar kitas gal sakys – aš seksiu tavimi, jeigu tik viskas gyvenime vyks pagal mano planą. Galbūt kas nors net sakys – noriu išganymo ir amžino gyvenimo. Bet spėju, kad nė vieno iš tų atsakymų Jėzus nesitikėjo iš tavęs. Lukas apie Jėzų pasakoja dviejų plėšikų scena. Kiekvienas jų iš Jėzaus kažko nori. Nė vieno tų vaikinų nenorėčiau sutikti vakare Vilniaus senamiestyje. Jie gi buvo tiesiog banditai. Visada pasiimdavo tai, ko norėdavo ir nemanė, kad įklius. Bet štai pasitaikė kažkas stipresnis ir jie pasmerkti nukryžiuoti. Jie tikriausia nešė savo kryžius kaip ir Jėzus, o dabar su juo nukryžiuoti dešinėje ir kairėje. Lukas mini, kad prie tų trijų kryžių buvo daug žmonių. Jeigu ten reporteris ką iš minios būtų paklausęs – ko nori iš Jėzaus būtų išgirdęs įvairių atsakymų noriu, kad jis mirtų ir dingtų iš mano gyvenimo. Noriu, kad nesikankintų, greitai numirtų. Noriu, kad padarytų dar vieną didelį stebuklą, kad būtų aišku ar jis tas kuo save laiko. Pastebėkime kur link viskas krypsta. Jėzus pats kaltas, kad nukryžiuotas, nes pakankamai nepadarė, kad jį tikėtų žmonės po kryžiumi ir šiandien. Virš nukryžiuoto Jėzaus galvos prikaltas užrašas: „Jėzus nazarietis, žydų karalius“. Ko gi kairysis plėšikas gali norėti iš karaliaus. Jis nori pakeisti savo padėtį. Jei esi kuo skelbiesi, tai turi galią išgelbėti save ir mus. Iš esmės jis tik norėjo, kad Jėzus jį išlaisvintų ir dingti jam iš akių. Iš tikrųjų jis netiki, kad Jėzus yra Mesijas, Pateptasis – Karalius. Jei tikėtų, nebūtų nurodinėjęs, ką karaliui daryti, ar ko nedaryti. Ar kartais nesielgi kaip jis? Tiki Dievą, bet ar iš tikrųjų pripažįsti, kad jis yra tavo gyvenimo Viešpats? „Kol viskas klostosi kaip aš noriu tol su Dievu neturiu problemų, sakė vienas Žalgirio komandos sirgalius“. Bet toks „Dievas“, kuris tik vykdo tavo užsakymus iš tikrųjų nėra vertas nei tavo pagarbos nei tarnavimo, o tuo labiau meilės. Ar tavo Dievas gali tau mesti iššūkį sprendžiant kas teisinga ir kas ne? Ar jis gali tau liepti atleisti kitam žmogui? Ar jis gali liepti tau atsiprašyti? Ar gali liepti būti dosnesniam? Ar jis gali pareikalauti daugiau tavo laiko maldai, dvasiniam augimui, šeimai? Ar jis gali tau pasakyti &#8211; tau nereikia to daikto, kurio taip nori&#8230;? O gal tu pasitenkinsi tik prašymu išsisukti iš keblios padėties, ir tada tvarkysiesi pats iki kito karto? Klausia pastorius Rick Mobley. Evangelistai Morkus ir Matas sako, kad abu plėšikai matė ir girdėjo Jėzų nuo suėmimo, tikėtina ir anksčiau apie jį yra girdėję. Tačiau paskutiniu momentu dešiniojo plėšiko širdy kažkas įvyko. Gal jį paveikė Jėzaus malda: „Tėve atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“? Gal jis pajuto, kad į tą maldą Jėzus įtraukė ir jį asmeniškai? Aš manau Jėzus į šią maldą įtraukė mus kiekvieną. Ir ačiū jam už tai. Dešinysis plėšikas Jėzuje atpažino ne tik iškankintą žmogų, kuriam liko pora valandų gyventi, bet ir Dievo Sūnų, kuris iš tikrųjų valdo situaciją. Nuostabus dalykas, jis, tapo paskutiniu liudininku Jėzui dar esant gyvam, kad jis yra Dievo Sūnus. Minia, ir kairysis plėšikas buvo prieš Jėzų, o jis stojo Jėzaus pusėn. Gal pagalvojome, bepigu, kai jau neturi ką prarasti. Bet kaip jauteisi kai buvai vienas prieš visus ar daugumą? Ko gi dešinysis plėšikas nori iš Jėzaus? Jis nori su Jėzumi būti amžinai. Ko tu /aš turėčiau norėti iš Jėzaus jei tikiu, kad jis yra Karalius? Ar ne galimybės jam tarnauti ir su juo būti? Dešinys plėšikas sutiko Jėzų skausmingiausiu savo gyvenimo momentu ir nori tik vienio – būti su juo. Minėtas pastorius šią istoriją užbaigia lyg kalambūrų. Kairysis plėšikas buvo nukryžiuotas ir mirė savo nuodėmėje. Dešinysis buvo nukryžiuotas ir mirė nuodėmei. Jėzus buvo nukryžiuotas ir mirė už mūsų nuodėmes. Kuriuo seksi kairiuoju ar dešiniuoju? O dabar, kodėl vartojau antrą asmenį „Tu“. Todėl kad taip darė dešinysis plėšikas kreipdamasis tiesiog – Jėzau! ir tai vienintelis kartas Biblijoje. Nuo tada aš ir tu turime šią privilegiją.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/kristus-karalius-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Kristus Karalius Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/kristus-karalius-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>31 eilinis sekmadienis Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/31-eilinis-sekmadienis-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=31-eilinis-sekmadienis-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/31-eilinis-sekmadienis-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 03 Nov 2019 08:00:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-10]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Lk 19]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1110</guid>

					<description><![CDATA[<p>Didelė ar maža mūsų visata? Galėtume klausti šiandien išgirdę Išminties knygos ištrauką. Spėju tarp mūsų esama astronomų ar astrofizikų. Jie labai įdomiai papasakotų apie visatos kilmę, amžių, sandarą, svorį ir kitus matmenis. Tikriausiai jie sakytų, kad visata labai sunki ir labai didelė, žmogui galbūt net neįsivaizduojamai didelė. Išminties knyga matuoja kitaip ir sako, kad palyginus su Dievu ji kaip smiltelė ar rasos lašelis ant svarstyklių. Visa visata ir mažiausias kūrinys Dievo norėtas ir mylimas, antraip jo visai nebūtų. Tai didelė paslaptis ir paguoda, ypač tada, kai savęs nemėgstame, kai jaučiamės menki, nieko neverti&#8230; nors iš tikrųjų esame Dievo norėti, mylimi dabar ir per amžius. Kartais reikia kito ir kitų, kurie mums tai primintų. Šią mintį tęsia evangelistas Lukas. Praeitą sekmadienį girdėjome Jėzaus sugalvotą palyginimą apie muitininką šventykloje, o šiandien Lukas veda mus į senovės Jerichą ir pasakoja tikrą istoriją.  Jerichas buvo turtingas prekybos miestas Jordano slėnyje, garsus datulių palmėmis ir balzamiku. Vienas iš dviejų pagrindinių Izraelio kelių ėjo per Jerichą, todėl mieste buvo svarbi muitinė. Nuo Julijaus Cezario laikų vykdavo tarsi aukcionai muitininkų viršininko pareigybei. Kas pasiūlydavo daugiausia mokesčių Romai, tas ir laimėdavo. Jis sumokėdavo tuos mokesčius iš savo pinigų avansu, o paskui pasamdęs agentus išieškodavo iš savo krašto žmonių su kaupu, kad sumokėtų agentams ir dar liktų nemenkas pelnas. Toks buvo Zachiejus – muitininkų viršininkas su daug turto ir mažai draugų. Jericho žmonėms jis buvo vagis ir skriaudikas, nusidėjėlis ir atmata, ir dar mažas – žemo ūgio. O kaip Dievui? Ar Dievas jį tokį gali mylėti? Buvo Velykų laikas. Daugybė žmonių iš Galilėjos, ėjo į Jeruzalę, sustodami Jeriche susimokėti mokesčius. Iš Galilėjos į Jeruzalę ėjo ir Jėzus. Jis jau buvo žinomas, todėl nenuostabu, kad daug žmonių norėjo jį pamatyti. Gali būti, kad Zachiejus jau buvo girdėjęs apie kitą muitininką Levį, kuris tapo Jėzaus mokiniu. Gal ir tai paskatino jį lipti į šilkmedį, pamatyti tą Jėzų? Įdomu, kad ir Jėzus jį pamato šakose ir linksmai šaukia: Zachiejau lipk žemyn einam pas tave vakarienės. Zachiejaus poelgis lipti į medį tikriausia kėlė minios pašaipą. Dabar girdime priekaištus, kad Jėzaus eina vakarienės pas viešą nusidėjėlį. Tie žmonės dar nepajėgia išgirsti Gerą naujieną, kad Jėzus atėjo ieškoti ir gelbėti to, kas buvo pražuvę. Ši istorija pasakoja kaip Dievo malonė pranoksta žmonių lūkesčius ir pakeičia planus. Zachiejus visai neketino susitikti su Jėzumi ir visiškai nenumatė, kad jis ateis pas jį vakarienės. Šis susitikimas viską pakreipė nenumatyta linkme. Tekstas sako, kad Zachiejus lipo į medį „pamatyti Jėzų – koks jis yra“ ir pamatė – patyrė, kad jis nepriekaištauja ir yra gailestingas. Zachiejaus istorija priminė Straipsnį pavadinimu „Penkios (stebinančios) vietos sutikti Dievą“, Puikios progos dvasiškai augti. 1. Darbas. Kasdien atėję į darbą, turime progą daugiau sužinoti apie save ir savo dovanomis prisidėti prie visuotinio gėrio. 2. Sunkūs santykiai. Visur gali būti progų atsikratyti charakterio trūkumų ir praktikuoti dorybes. 3. Nesėkmės. Gręždamiesi į Dievą ir atsiverdami jo malonei bei atleidimui, mes tampame geresniais žmonėmis. 4. Vienatvė. Net ir savo tuštumos sūkuryje gali išgirsti „tylų, švelnų“ Dievo balsą, į tavo vienatvę ir nerimą atliepiantį meile, kuri vienintelė visiškai patenkina. 5. Malonumas. Anot šv. Irenėjaus, „Dievo garbė yra pilnatvę išgyvenantis žmogus“. Todėl ir malonumas yra vieta sutikti Dievą. Prie susitikimo su Jėzumi vietų Lukas prideda medį ir vakarienę. Galbūt verta ir mums permąstyti savo kasdienos vietas, kur galime sutikti Jėzų. Galimas daiktas, kad nemenkai nustebsime.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/31-eilinis-sekmadienis-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">31 eilinis sekmadienis Lk 19,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/31-eilinis-sekmadienis-lk-191-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Lk 19, 1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/lk-19-1-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=lk-19-1-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 30 Oct 2016 15:39:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-10]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Lk 19]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=688</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kada paskutinį kartą buvome įlipę į medį? Vaikystėje galbūt ne vienas laipiojome po medžius, o kai suaugome, dingo ir poreikis. Gal atrodė, kad tai nelabai solidus užsiėmimas. Na, nebent dėl sporto. Tik Lukas užrašė šį vyriausiojo muitininko Zachiejaus ir Jėzaus susitikimą. Iš pradžių gali atrodyti, jog istorija visai paprasta, vaizdžiai aprašyta ir aiški. Tačiau vis tiek galime klausti, kas gi joje svarbiausia? Ir tai jau ne taip iš karto aišku. Laimei, pats Lukas pateikia mums kontekstą, kuris mums pagelbsti. Ankstesniame jo skyriuje skaitome: „Kas netaps kaip vaikas, neįeis į dangaus karalystę“; paskui skaitome apie pareigūną, apakintą savo turtų; paskui Jėzus išgydo neregį, pripažinusį, kad jam reikia to išgydymo; ir tada – Zachiejaus istorija. Čia sutinkame dar vieną turtingą žmogų, kuris turi ir kažką vaikiško. Jis iš smalsumo nori pamatyti Jėzų ir išdrįsta įlipti į medį. Šitoks jo poelgis gali būti jo atvirumo ženklas. Tai išties įdomi istorija ir jos dinamika. Susitinka Jėzus ir vienas iš labiausiai nekenčiamų žydų žmonių svetimos, okupacinės valstybės mokesčių rinkėjų viršininkas. Jau pats vardas Zchiejus reiškia teisųjį, o tuo tarpu muitininkai, buvo laikomi viešais nusidėjėliais, nes lupikavo iš savo tautos žmonių. Iš tikrųjų Zachiejus visai nenorėjo susitikti su Jėzumi, o tik jį pamatyti. Gal buvo apie jį girdėjęs. Tačiau viskas vystosi taip, kad iš atokaus stebėtojo jis tampa pagrindiniu veikėju. Tikriausiai Zachiejus nė nemanė, kad viskas gali taip pakrypti visai nenumatyta linkme. Galime sakyti, tai pasakojimas, kaip asmeniškas susitikimas su Jėzumi keičia žmogaus gyvenimą. Dar vienas svarbus momentas. Kai aplinkiniai murma, kad Jėzus lankosi pas nusidėjėlį, Jėzus pasako svarbų dalyką. Jog ir šis nusidėjėlis yra Abraomo palikuonis. Taigi Jėzus ir pačiam Zchiejui primena kas jis toks yra. Būtent – ne Romos statytinis (tu esi ne vien tai, ką darai), o Abraomo palikuonis. Ar mes kartais netapatiname kokios nors žmogaus savybės su juo pačiu, ar savo nesėkmės, nuodėmės su pačiais savimi? Graži istorijos pabaiga – į Zachiejaus namus šiandien atėjo išganymas. Kas gi iš mūsų nenorėtų, kad ir į jo namus šiandien ateitų išganymas, darna, susiklausymas, žmoniškas šeimyniškas bendravimas, ar širdies ramybė. Jėzui kiekviena diena yra „šiandien“. Jis kiekvieną dieną siūlosi į svečius, kviečia mus kiekvieną išlipti iš savų medžių. Ar tai būtų artumo baimė, ar kokia neatleista nuoskauda, ar užsidėta ir susigyventa kaukė, ar dar kas nors. Jis kviečia atsistoti ant žemės, būti tokiais, kokie esame ir kuo esame Dievo akyse. O esame mylimi Jo vaikai. Ir tai yra svarbiausia.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/lk-19-1-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">Lk 19, 1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
