<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>ketvirtas Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/ketvirtas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/ketvirtas/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:09:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>ketvirtas Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/ketvirtas/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>IV Velykų sekmadienis Jn 10,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iv-velyku-sekmadienis-jn-101-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iv-velyku-sekmadienis-jn-101-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 07 May 2017 13:10:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-10]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Jn 10]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Velykų sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=600</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien gerojo ganytojo sekmadienis ir Motinos diena. Iš pat pradžių dera pasakyti, jog gera mama vaikams būna ir pirmas gerasis ganytojas, ir, nesvarbiausia, ji yra dvasinė motina. Nesvarbu, ar tai biologinė mama, ar priėmusi vaikus iš kitų šeimų. Mišias pradėjome laimindami mamas. Šitaip meldėme, kad jos visur patirtų Dievo artumą ir pagalbą. Evangelijos tema – Gerasis ganytojas. Nebūtų keista, jei mūsų laikų Vakarų žmogui tokie įvaizdžiai, kaip „geras ganytojas“ ar „klusnios avys“ atrodytų svetimi, o gal ir nepriimtini. Kita vertus, pirmieji Jėzaus paveikslai jį vaizduoja būtent kaip Gerą ganytoją – jauną, giedro veido vyrą pusilgiu apsiaustu, su avele ant pečių. Gerojo ganytojo tema nėra paprasta. Pirma, dažnas suaugęs, o ir augantis žmogus pasakys, kam man ganytojas, juk galiu savo protu vadovautis, esu išsilavinęs ir savarankiškas, o jei ko nežinau, pasižiūrėsiu Google ar paklausiu draugų. Antra, jeigu ganytojais bažnyčios žmonės laiko dvasininkus, tai jiems keliami tokie aukšti reikalavimai, kad vargu ar kuris nors tobulai juos pateisintų. Popiežius Pranciškus kalbėdamas kunigams sako, kad ganytojas turi turėti avių kvapo. Gal tai reiškia, kad ganytojas turi būti arti ganomųjų, tiesiog su jais. Psalmėje girdime, kad pats Dievas yra mūsų gerasis ganytojas, o žemiški ganytojai tik padeda jam. Kiekvienais metais evangelijos ištrauka kreipia mūsų dėmesį vis į kitą Jėzaus kaip gerojo ganytojo aspektą. Vienais metais girdime Jėzų sakant, kad geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę; kitais, kad manosios avys klauso mano balso, štai šiemet girdime iš Jono evangelijos 10 skyriaus, kur Jėzus  sako – aš esu avių vartai. Visi, kurie ėjo pirma manęs, yra vagys ir plėšikai, jiems avys nerūpėjo. Galime suvokti, kad čia jis minty turi ne tokius pranašus kaip Izaijas, Jeremijas, Ezekielis, kurie šaukė tautą grįžti prie Dievo. Jėzaus, o tikriausia ir visais laikais, esama ir tikrų, ir netikrų pranašų, mokytojų ir ganytojų. Netikrieji galbūt iš pirmo net patrauklesni, kalba tai, ką norime girdėti, bet galiausiai suprantame, kad mes jiems nerūpime. Evangelijos ištrauką apie gerąjį ganytoją gražiai užbaigia Jėzaus žodžiai. „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ Gal ši mintis galėtų įnešti truputį aiškumo, galvojant apie ganytojus. Kiekvienas tėtis ar mama, senelis ar močiutė, geras draugas, kunigas ar mokytojas&#8230; bet kas, su kuo pasikalbėjus ar tiesiog pabuvus kartu jautiesi sustiprintas, padrąsintas, nepaliktas vienas, įgauni vilties ir jėgų žengti kitą žingsnį – tas ir galėtų būti mūsų geras ganytojas. Trumpai tariant, tai žmogus, kuriam mes rūpime. Kuriam ne vis tiek, kokie užaugsime, kuriam ne vis tiek, kaip kalbame, jaučiamės, kaip sekasi mokslai, kaip klostosi šeimos gyvenimas ar verslas&#8230; Kuris, prireikus, nepataikauja ir išmintingai su meile moka pasakyti pastabą, pagyrimą ar kartu pasidžiaugti. Žinoma, pats Dievas yra mūsų geras ganytojas, bet dėkokime už tuos žmones, su kuriais įgyjame daugiau jėgų ir džiaugsmo gyventi. O šiandien mūsų ypatinga malda ir padėka mamoms.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iv-velyku-sekmadienis-jn-101-10-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">IV Velykų sekmadienis Jn 10,1-10, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>4 gavėnios sekmadienis Jn 9, 1–41, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/4-gavenios-sekmadienis-jn-9-1-41-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=4-gavenios-sekmadienis-jn-9-1-41-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 26 Mar 2017 13:40:32 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-41]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[Gavėnios sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Jn 9]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=631</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jėzaus mokiniai pakelėje mato aklą žmogų. Deja, jų rūpestis baigiasi tik klausimu – kas nusidėjo, jis ar jo tėvai? Kas kaltas dėl jo vargo? Lyg atsakymas sumažintų įtampą ir būtų galima lyg niekur nieko keliauti tolyn. Taip mokiniai išsako visuomenėje gajas dvi klaidingas mintis: tai, kad Dievas baudžia vaikus už tėvų nuodėmes ir tai, kad liga yra nuodėmės pasekmė. Atrodo, ir mokiniai bus užmiršę pranašą Ezekielį. Jis Dievo vardu klausia: „Ką jūs manote, kartodami patarlę apie Izraelio žemę: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys?“ Kaip aš gyvas, &#8211; tai viešpaties Dievo žodis, &#8211; ši patarlė nebus daugiau kartojama Izraelyje“. Kiekvienas už savo gyvenimą atsakingas pats. Tačiau ir Jėzaus mokiai ir fariziejai vis tiek kartojo tą posakį, gali taip ir galvojo. Ligai ar nelaimei ieškome paaiškinimo ir kartais kyla pagunda manyti, kad tai yra bausmė už nuodėmes. Kas gi baudžia už nuodėmes? Žinoma, Dievas. Jeigu šitaip galvotume, tai elgtumės kaip pagonys. Be to, Dievą įsivaizduotume labai iškreiptai. Jį susikurtume pagal save. Apie neregį pakelėje Jėzus sako. Nei jo tėvai nusidėjo, nei liga yra bausmė už nuodėmę. Dar daugiau, Jėzus parodo, jog ir šioje situacijoje žmogus gali patirti Dievo palankumą. Tik kaip jį pamatyti? Gal jau  laikas anekdotui. Jei kas mėgstate Šerloko Holmso istorijas, gal būsite girdėję. Holmsas su draugu Vatsonu stovyklavo. Po stiprios vakarienės ir butelio viskio palapinėje gerai įmigo. Po kiek laiko, Holmsas atsibudęs žadina draugą: „Vatsonai, pažiūrėk į dangų ir pasakyk man, ką matai?“ Vatsonas sako: „Matau milijonus žvaigždžių“. „Ir ką tau tai sako?“, vėl klausia Holmsas. Vatsonas pasvarstęs tęsia: „Astronomiškai sako, kad ten yra milijonai galaktikų ir, ko gero, milijardai planetų. Astrologiškai, jog Saturnas yra Liūto žvaigždyne. Laiko atžvilgiu sako, jog dabar galėtų būti ketvirtis po trečios. Teologiškai, aišku, jog Viešpats yra visagalis, o mes maži ir nereikšmingi. Meteorologiškai, atrodo, rytoj turėsime gražią dieną. O ką sako tau, Holmsai?“ Šis patylėjęs atsiliepia: „Vatsonai, tu idiotas, kažkas juk pavogė mūsų palapinę.“ Taigi, Vatsonas išmanė apie tolimas žvaigždes, bet nepastebėjo to, kas čia pat paprasta ir aišku. Evangelija šiandien kalba apie daugybę žmonių, kurie nepastebėjo svarbiausio dalyko – kad Jėzus išgydo neregį ir tai yra Dievo veikimo ženklas. Praregėjęs žmogus atpažįsta Jėzų, nors prieš tai jo niekada nėra nematęs. Tuo tarpu daugelis kitų, liko Jėzui akli. Fariziejai iš anksto užsimerkė, kad nematytų Jėzaus gero darbo ir užsispyrę kartojo: mes žinome, kad jis nusidėjėlis, žinome, kad Dievas nusidėjėlio neišklauso. Ar toks „žinojimas“ nėra aklumas? Ar tai ne priminimas dėl neigiamų išankstinių nuostatų? Fariziejams atrodė per daug paprasta ir tuo pat metu per sunku priimti Jėzaus mokymą, kad Dievas trokšta žmonėms ne bausmės, o sveikatos, palaimos, gyvenimo. Ši mintis galbūt sprogdina ir kai kurias mūsų nuostatas apie Dievo teisingumą, bausmę ir atsilyginimą už nuodėmes. Ar nereikia, kad Dievas mums atvertų akis, kad matytume nuostabius Jo darbus aplink mus ir mumyse? Gailestingumas yra viena nuostabiausių jo savybių. Mišių malda sako: „Dieve, tavo visagalybė labiausiai pasireiškia, kai tu pasigaili ir atleidi.“ Ne kai kuri pasaulį, galaktikas, jų gigantiškas jėgas, nuostabias gyvybės formas ir kita, o kai pasigaili ir atleidi. Bažnyčia įžvelgė šį svarbų slėpinį, jį nori priminti ir mums. Beje, balandžio 6 d. mūsų bažnyčioje sutaikymo pamaldos – Dievo gailestingumo šventė. Turėsime progos leisti, kad jis mus paliestų, turėsime progos priimti jo atleidimo dovaną. O tuo tarpu, melskime šviesos šią savaitę pastebėti nuostabų Dievo veikimą.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/4-gavenios-sekmadienis-jn-9-1-41-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">4 gavėnios sekmadienis Jn 9, 1–41, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>IV Advento sekmadienis Mt 1,18-24, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 18 Dec 2016 15:32:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=673</guid>

					<description><![CDATA[<p>Artėja Kalėdos. Tikriausiai daugelis jau pradėjome rašyti kalėdinius sveikinimus. Kokių Kalėdų linkime: šventų, jaukių, šiltų, baltų ar linksmų?.. Pasiūlysiu dar vieną palinkėjimą, o tuo tarpu, pamąstykime apie šv. Juozapą. Jis šiandien daugiausia minimas. Vėliau evangelijos apie jį lyg ir nutyla. Pirma mintis apie Juozapą – tai Dievui atviras ir stiprus žmogus. Jis kelia provokuojančius klausimus ir mums, kurie laukiame Kalėdų, o gal net labiau jų jaukumo ir kitų „šalutinių produktų“. Ar mes tikrai išdrįstame laikytis Dievo pažado, kai atrodo, kad jo išsipildymui nėra vilties, kai žmogiški argumentai kalba priešingai? Biblija šiandien mums pasakoja apie Mesijo atėjimą. Pranašai Jeremijas ir Izaijas skelbia viltį, kai situacija tam visai nepalanki. Dovydo dinastija tapo korumpuota ir, atrodo, visai netinkama, kad per ją ateitų Mesijas. Dovydo sostą užėmė bedieviu tapęs Ahazas, silpnas, niekam tikęs Zedekijas. Kaip Dievas gali likti ištikimas savo pažadui iš Dovydo giminės iškelti teisųjį Mesiją? Bet pranašai vis tik tikėjo, kad Dievas gali ir iš apmirusio Jesės kelmo išželdinti naują atžalą. Ir taip galiausiai įvyko. Bet ne viskas taip paprasta. Pažvelkime į Mariją ir Juozapą, kaip tokio pasitikėjimo Dievu pavyzdžius. Santykių tarp Marijos ir Juozapo kontekstas, kiek mes jį galime atkurti, galėjo būti toks: pagal to meto paprotį, paauglė mergina, jos tėvų sutartomis vedybomis, būdavo pažadama vyrui. Paprastai, keleriais metais vyresniam už ją. Šitaip pora susižadėdavo, bet dar keletą metų nepradėdavo gyventi kartu. Žydų įstatymas buvo labai griežtas, nurodantis sutuoktiniams sužadėtuvių laikotarpiu išlikti skaistiems. Tuo metu mergina ir toliau gyvendavo su savo šeima, o vyras įgydavo amatą, kad galėtų išlaikyti žmoną, ir statydindavosi namą. Kai Marija tapo nėščia, jie su Juozapu buvo legaliai vedę, bet dar negyvenantys kartu. Juozapas žinojo, kad vaikas ne jo. Kaip ir kiekvienam vyrui kilo klausimas – jeigu vaiko tėvas ne jis, tai kas? Kad išsaugotų savo reputaciją, jis galėjo reikalauti viešo išsiaiškinimo. Tuo atveju, Marija būtų apkaltinta svetimavimu. O tai galėjo jai reikšti mirties nuosprendį. Vis tik Juozapas nusprendė „ją tylomis atleisti“. Sakytume, pasirinko mažesnį blogį, ir tai jau yra kilnus poelgis. Tačiau po angelo apreiškimo, Juozapas sutinka parsivesti Mariją į namus kaip žmoną ir vaiką priimti kaip savo. Šitaip Juozapas apsaugo Mariją nuo nešlovės. Jis suteikia fizinę, socialinę ir religinę erdvę vaikui gimti ir augti. Tuo pačiu jis padaro dar kai ką, kas mums nėra iš karto aišku: jis parodo pavyzdį, kaip pasielgia iš tikrųjų tikintis žmogus, visiškai ištikimas savo religinei tradicijai ir tuo pat metu atviras slėpiniui, pranokstančiam tiek žmogišką, tiek religinį supratimą bei taisykles. Evangelijų užrašymo metu būtent tai ir buvo problema bet kuriam krikščioniui, įskaitant patį evangelistą Matą. Jie buvo pamaldūs žydai, kurie nežinojo, kaip integruoti Kristų į savo religijos sistemą. Ką daryti, kai Dievas įsiveržia į gyvenimą naujais, iki tol neįsivaizduotais būdais? Kaip dorotis su neįmanomais dalykais? Juozapas mus moko gyventi atsidavus ir ištikimai laikantis viso, kas yra žmogiška ir religiška, ir tuo pat metu būti atviriems Dievo slėpiniui, kuris kviečia eiti toliau nei visos mūsų religinės praktikos, sąvokos ar įsivaizdavimai. Ar tai nėra vienas iš besitęsiančių Kalėdinių iššūkių? Man kartais atrodo, kad labiau laukiame ne šitaip suprastų Kalėdų, o jų šalutinio produkto, kuris irgi yra geras, tik gal nereikėtų šių dalykų sukeisti vietomis. Artėjant Kalėdoms, visiems mums linkiu drąsos į savo gyvenimą įsileisti neįmanomą Dievą. Gal kas šalia įprastinių sveikinimų ant atviruko užrašysite palinkėjimą ir „Drąsių Kalėdų“. Amen.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iv-advento-sekmadienis-mt-118-24-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">IV Advento sekmadienis Mt 1,18-24, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>IV gavėnios sekmadienis (Lk 15, 1-3; 11-32), Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/iv-gavenios-sekmadienis-lk-15-1-3-11-32-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=iv-gavenios-sekmadienis-lk-15-1-3-11-32-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Mar 2016 10:22:33 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[gavėnia]]></category>
		<category><![CDATA[Gavėnios sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[išpažintis]]></category>
		<category><![CDATA[ketvirtas]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[susitaikymas ir atleidimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=727</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kaip manote, kurią savaitės dieną lengviausia eiti išpažinties? Yra tokia diena, kai lengviau tiek išpažįstančiajam, tiek kunigui. Kuri tai diena ir kodėl, šį kartą dar nesakysiu. Biblijos skaitymų tema šiandien – susitaikymas ir atleidimas. Švento rašto skaitinys pasakoja apie Išrinktosios tautos susitaikymą su jos Dievu prie Gilgalio. Keturiasdešimt metų dykumoje tauta maištavo prieš Dievą ir Mozę. Nepaisant to, Dievas atleisdavo kiekvieną kartą, kai tik tauta gręžėsi į jį. Šitas pasakojimas izraelitams tapo ypač svarbus kai 587 m. jie buvo išvaryti į Babilono vergovę. Jis priminė, jog Dievas jų protėvius išvedė iš Egipto nelaisvės, todėl, tikėtina, atleis neištikimybes, išvaduos ir iš Babilono. Supaprastintai galima sakyti, net jei 40 metų nebuvai susitaikinimo sakramento, jei po to ir vėl patekai į savų babilonų vergoves, vis vien gali tikėtis atleidimo, nes Dievas ištikimai laikosi savo pažado atleisti. Tiek kartų, kiek reikės. Eikime prie evangelijos pasakojimo, kurį Charles Dickensas vadina pasaulyje nuostabiausiu trumpu pasakojimu, evangelijų evangelija&#8230; Kompozitorius Prokofjevas jo pagrindu sukūrė siuitą. Dailininkai Rembrantas ir Köderis nutapė įspūdingus paveikslus. O man po ranka pasitaikė trumpa Ernesto Hemingvėjaus istorija „Pasaulio kapitonas“. Ispanų laikraštis „El Liberal“ išspausdino jaudinančią istoriją apie tėvą ir sūnų. Paauglys Pako susikivirčijo su turtingu tėvu ir pabėgo iš namų. Iš pradžių tėvas įpyko. Po kelių dienų sūnui negrįžus suprato, kad šio ketinimai rimti. Tėvas penkis mėnesius jo ieškojo, kur tik įmanoma. Viskas veltui. Galiausiai, nusiminęs, kad jo neranda, į Madrido laikraštį įdėjo tokią žinutę: „Brangus Pako, susitikime antradienį, vidurdienį viešbutyje „Montana“. Viskas atleista. Aš tave myliu. Tavo tėvas.“ Antradienį į viešbučio vestibiulį susirinko virš 800 vaikinų ir vyrų vardu Pako. Visi ieškojo savo tėvo atleidimo. Kiekvienas trokštame atleidimo, nors nelengvai tai pripažįstame, visi esame kaip Pako. Gali sau kiek nori įsiklabėti, kad viskas gerai, bet niekas taip neišlaisvina, kaip tikras atleidimas, kai jį priimi ir kai dovanoji taip pat. Evangelijos pasakojime ryškėja trys veikėjai: atgailaujantis jaunesnis sūnus, atleidžiantis tėvas ir save nuteisinantis vyresnis sūnus. Gal kai kuriais gyvenimo momentais, ir mes esame truputį panašūs į kiekvieną iš jų. Nemanau, kad reikia perpasakoti šią istoriją. Paminėsiu tik keletą momentų. Mes nusidedame dažniausiai dėl to, kad mėginame save įtikinti, jog tai, ką suvokiame esant bloga, šiuo momentu kažkaip yra gera. Jei turime pakankamai drąsos tai pripažinti, pajuntame, kad jau nebesame laimingi. Nes negalime būti karo stovyje su Dievu ir tuo pat metu taikoje su savimi. Galime mėginti, bet nepavyks. O kai nesame taikoje su savimi, savo karo stovį perkeliame ir į santykius su kitais. Tada sunku pamatyti, pajusti kažką gražaus ir gero aplink. Tačiau jei atrandame drąsos ištarti žmogui ir Dievui „Atleisk“ ir patiriame, jog mums atleista, pasijuntame laisvi ir atviri pasaulio gėriui, grožiui, džiaugsmui. Gal tai yra dalelė to, ką reiškia būti laimingu? Tėvas pamatęs grįžtantį sūnų išbėga jo pasitikti. Nelaukia, kol šis pareis, nelaukia, kol užbaigs savo išpažintį. Jis tiesiog netveria džiaugsmu, kad sūnus grįžo. Vyresnysis sūnus, regis, turi priežastį nuliūsti. Jis visą gyvenimą dorai gyveno, dirbo savo paveldo žemę, jam turėjo būti skaudu, kai jaunėlis paniekino mylimą tėvą. Juk pikta, kai skaudinamas tavo mylimas žmogus. Tačiau jis leidosi užvaldomas pykčio. Vaišės, tėvo kvietimas, niekas negali pramušti šio pykčio ir apmaudo. Jis nepajėgia atleisti broliui. Jėzui priekaištaudavo, kad jis priima nusidėjėlius ir valgo su jais. Ir ačiū Dievui, nes dėl to ir mes turime šansą į jo vaišes čia ir per amžius. O jeigu kam rūpi, kuri savaitės diena geriausia išpažinčiai, kviečiu į Didžiojo Tridienio pamaldas. Gal išgirsite ir apie tai.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/iv-gavenios-sekmadienis-lk-15-1-3-11-32-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">IV gavėnios sekmadienis (Lk 15, 1-3; 11-32), Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
