<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Eugenijus Puzynia SJ Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/eugenijus-puzynia-sj/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/eugenijus-puzynia-sj/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Thu, 28 Oct 2021 13:55:23 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>Eugenijus Puzynia SJ Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/eugenijus-puzynia-sj/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Pažinkime Evangeliją pagal Morkų</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/pazinkime-evangelija-pagal-morku/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pazinkime-evangelija-pagal-morku</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/pazinkime-evangelija-pagal-morku/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 17 Jan 2021 08:30:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aktualijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujiena]]></category>
		<category><![CDATA[Eugenijus Puzynia]]></category>
		<category><![CDATA[Eugenijus Puzynia SJ]]></category>
		<category><![CDATA[evangelija]]></category>
		<category><![CDATA[evangelija pagal Morkų]]></category>
		<category><![CDATA[pažinkime Evangeliją]]></category>
		<category><![CDATA[rašto skaitymas]]></category>
		<category><![CDATA[šv. Rašto skaitymas]]></category>
		<category><![CDATA[Šventas Raštas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.jonai.lt/?p=1898</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pažinkime Evangeliją pagal Morkų susitikimai vyks Zoom aplinkoje. Pradžia: Sausio 27 d. (trečiadienį) 19:15-21:00 Susitikimus veda kun. Eugenijus Puzynia, SJ Registracijos anketą rasite paspaudę ant nuorodos</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/pazinkime-evangelija-pagal-morku/">Pažinkime Evangeliją pagal Morkų</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/pazinkime-evangelija-pagal-morku/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>VU Magis klubas</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/vu-magis-klubas/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vu-magis-klubas</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/vu-magis-klubas/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 01 Sep 2020 21:29:33 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Bendruomenės veikla]]></category>
		<category><![CDATA[Grupelės]]></category>
		<category><![CDATA[eksperimentai]]></category>
		<category><![CDATA[Eugenijus Puzynia SJ]]></category>
		<category><![CDATA[ignaciškas dvasingumas]]></category>
		<category><![CDATA[Magis]]></category>
		<category><![CDATA[Mantas Mileris SJ]]></category>
		<category><![CDATA[studentams]]></category>
		<category><![CDATA[Vilniaus universitetas]]></category>
		<category><![CDATA[VU]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=955</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei nori prasmingai praleisti laiką, atrasti Dievą visuose dalykuose, pažinti save bei padėti kitiems žmonėms, kviečiame prisijungti į VU Magis klubą. Magis klubas yra grupelė, kuri reguliariai susitinka drauge lavinti ir auginti tikėjimą pagal Šv. Ignaco Lojolos išvystytą dvasingumo modelį. Klubų nariai mokosi ignaciškojo maldingumo praktikų ir, dalindamiesi apie savo kasdieninius išgyvenimus, išmoksta juose atpažinti Dievo buvimo ženklus. Magis klubų nariai taip pat aktyviai įsitraukia į savanorystę ir kartu prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo. VU Magis klubas savo veiklą pradėjo 2019 m. ir visada kviečia jungtis naujus narius. Ar nori labiau pažinti save ir atrasti Dievą paprastuose dalykuose? Esi aktyvus? Nori padėti kitiems? Prisijunk prie VU Magis klubo veiklos! Susitikimai vyksta kiekvieną ketvirtadienį 18:30-20:30. VIETA: VU sielovados centre, Saulėtekio al. 9, (tarp Fizikos ir Ekonomikos fakultetų, 2 a.). Jeigu turite klausimų, rašykite mums. El. paštas: v&#117;.m&#97;gis&#64;gm&#97;&#105;l&#46;&#99;&#111;m</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/vu-magis-klubas/">VU Magis klubas</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/vu-magis-klubas/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Jn 11,1-45, Eugenijus Puzynia SJ</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/jn-111-45-eugenijus-puzynia-sj/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=jn-111-45-eugenijus-puzynia-sj</link>
					<comments>http://dev.jonai.lt/jn-111-45-eugenijus-puzynia-sj/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 29 Mar 2020 08:00:42 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-45]]></category>
		<category><![CDATA[Eugenijus Puzynia SJ]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Jn 11]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=1191</guid>

					<description><![CDATA[<p>MIELI BROLIAI IR SESERYS KRISTUJE, Jau kurį laiką nesimatėme dėl pandemijos gresmės ir mus visus namuose „įkalinusio“ karantino. Žvelgiant pro langą ar iškišus trumpam nosį į lauką, jaučiasi gerokai apmiręs miesto gyvenimas – vienas kitas žmogelis paskubomis lekia, žinoma, neatidėliotino būtinumo reikalais į vaistinę ar parduotuvę&#8230; Visur neįprastai tyku, netgi kiek nejauku&#8230; Kitąvertus, pro tą patį langą kaskart vis žvaliau veržiasi saulės spinduliai, ataidi vis linksmesnė paukštelių sutartinė – sakytume, tikras, pavasariško gyvenimo pliūpsnis&#8230; Žvelgiant į širdį – permainingų jausmų maišatis: nerimas, baimė, rūpestis, apatija, ilgesys, laukimas, viltis&#8230; Tiek išorėje, tiek viduje viskas taip paradoksaliai susimaišę, net kartais nežinai ką su visu tuo daryti – ar pulti į kokį altruistišką aktivizmą, ar, nuleidus rankas, ramiai sau laukti, kol viskas praeis&#8230; O kas bus, kai jau viskas bus praėję? Koks bus gyvenimas, kokie būsime mes po viso šito netikėto išbandymo? Klausantis paukščių giesmės, žiūrint į saulės šviesos žaismę, atrodo, jog viskas bus gerai – gal net geriau, negu buvę&#8230; Skaitant internete naujienų portalus, žiūrint televiziją ar klausantis radijo, deja, taip neatrodo&#8230; Viltis ir nevitis, gyvenimas ir mirtis, meilė ir baimė&#8230; Visa tai – mums gerai žinomos mūsų tikrovės spalvos, tik šiandien jos taip, kaip niekad ryškiai, kontrastuoja tarpusavy&#8230; Žvelkime į šios dienos Evangelijos pasakojimą apie iš mirties miego prikeltą Lozorių – atpažinsime tas pačias spalvas, pamatysime tokias pat žmogiškas tendencijas ir reakcijas, kurios, jei pasistengsime įsiklausyti širdimi, galbūt galės mums tapti pamoka mūsų šiandienei situacijai. Jau kelis sekmadienius iš eilės skaitome ar klausome pasakojimus iš Evangelijos pagal Joną, kurie, skirtingai nuo kitų evangelijų pasakojimų, kupini įvairiausių detalių ir simbolių, ilgų dialogų ar monologų, kartais net atrodo, jog juose lengvai galima pasimesti&#8230; Išties, evangelisto Jono tikslas – ne tiek pateikti informaciją apie Jėzų, kiek mus labiau priartinti prie Jo gyvenimo slėpinio. Tarp septynių, Jono atpasakojamų, Jėzaus padarytų stebuklų, kuriuos jis vadina ženklais – Galilėjos Kanos vestuvės (2, 1-2), valdininko sūnaus išgydymas (4, 43-54), išgydimas Betzatoje (5, 1-47), duonos padauginimas (6, 1-15), ėjimas vandeniu (6, 16-20), neregio išgydymas (9, 1-7) – Lozoriaus prikėlimas (11, 1-44) yra tarsi branduolys, jungiantis ir tuo pačiu reziumuojantis du Evangelijos etapus: Jėzaus pradžią ir viešą gyvenimą bei Jo ėjimą į mirties ir Prisikėlimo slėpinį. Išties, Lozoriaus – to, kurį Jėzus myli, prikėlimas yra ženklas būsimosios Dievo šlovės, kuri bus apreikšta paties Jėzaus gyvenime, o per Jį ir tuose, kurie tikėjimu Jį priims. Nors Lozoriaus prikėlimas ir negali prilygti paties Jėzaus prisikėlimui, jame jau galime įžvelgti esminę Gerosios Naujienos mintį – galingą Dievo pergalę prieš mirtį. Dabar detaliau pažiūrėkime į kiekvieną šio pasakojimo dalyvį bei pabandykime atpažinti kokia skirtinga gali būti žmogaus laikysena gyvenimo ir mirties slėpinio akivaizdoje – gal kuriame nors iš šių personažų atpažinsime save? Pardėkime nuo paties Lozoriaus. Visame pasakojime jis neprataria nė žodžio, nieko nežinome nei apie jo ligą, nei kokia buvo jo mirties priežastis. Jėzus netgi kalba apie jo mirtį kaip apie tam tikros rūšies miegą (11, 11). Kaip bebūtų, Lozorius mirė ir buvo palaidotas. Po keturių dienų Jėzus atėjo jo prikelti, galingu balsu pašaukdamas vardu – „Lozoriau, išeik!“ (11, 43). Čia galėtume paklausti: kokia jėga išplėšė Lozorių iš mirties nagų, kas pabudino jį iš mirtimi užliūliuojančio miego – ar draugystės ir meilės jėga, ar Jėzaus dieviško autoriteto galia? Pasakojimo tekstas, atrodo, mus labiau veda prie antrojo varianto. Lozorius išėjo iš kapo, bet dar kaip numirėlis (!) – apraišiotas, suvaržytas mirties aprišalais, uždengtu veidu, nematantis šviesos&#8230; Lozorius buvo prikeltas, bet vis dar lieka mirtingas. Jam reikia kitų pagalbos, kad galėtų laisvai eiti – eiti neatsigręžiant, susitaikius su mirties praeitimi ir pasiruošus naujam laisvės gyvenimui. Koks jis bus, tas naujas Lozoriaus gyvenimas? Ar ne toks kaip mūsų visų, mirtingųjų – su naujais iššūkiais ir atradimais, o taip pat, neišvengiamai, ir su praradimais? O kiek iš mūsų gyvena taip lyg jau būtų mirę – apraizgyti mirties paklodėm, užliūliuoti mirties lopšinės? Ar negalėtume kiekvienas savyje atpažinti tos mūsų tikrovės dalies, kurią teisėtai galima būtų pavadinti Lozorium? Kas mus pašauks vardu, kas pabudins, kas prikels? Dvi seserys – Morta ir Marija, kurias puikiai pažįstame iš Luko evangelijos pasakojimo (10, 38-41) – aktyvioji ir kontempliativioji. Jos ir šiame pasakojime atsiskleidžia skirtingai, nors abiejų rūpestis lygiai toks pat – „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs “ (11, 21. 32). Šiuos žodžius ištarus, Marija ima verkti, o Morta, priešingai, liudija savo tikėjimą: „Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“ (11, 22).  Viena, sukniubusi prie Jėzaus kojų, verkia ir neprašo nieko, tiesiog išlieja savo širdgėlą ir skausmą, kita, nors ir begalinio skausmo veriama, be ašarų, be šauksmo, be pagiežos priima brolio netektį visu savo tikėjimo radikalumu. Kada reikia verkti, o kada tiesog tikėti – štai klausimas, kurį galėtume kiekvienas savęs paklausti. O gal galima verkiant tikėti ir tikint verkti – lygiai kaip būnant aktyviu kontempliuojant? Kurioje iš reakcijų save labiausiai atpažįstame? Ar nesame tie, kurie, skausmo ar iššūkių akivaizdoje, mėginame pabėgti minimalizuojant problemą arba užkietinant širdį? Morta ir Marija niekur nebėgo, tiesiog atėjo pas Jėzų tokios, kokios yra – su tikėjimu ir verksmu, bet tikros. Galiausiai Jėzus, koks Jis atsiskleidžia šiame pasakojime? Kaip būdinga Jono evangelijai, – paslaptingas, prieštaringas? Kodėl delsė ateiti? Kaip suprasti Jo asmens paradoksą – susigraudinęs dėl mylimojo draugo mirties ir dėl mylimų draugių širdgėlos, užtikrintas savimi ir savo Tėvu, jog bus isšklausytas, dar net neįvykus stebuklui? Išties, kas Jis yra – iš vienos pusės ekstremaliai žmogiškas, is kitos pusės, ekstremaliai dieviškas? Ką būtent apie JĖZAUS GYVENIMO SLĖPINĮ mums nori atskleisti evangelistas Jonas? Yra bemaž aišku, jog Jonas konstruoja šį pasakojimą iš asmeninės Prisikėlusiojo patirties – tos patirties, kurios mes dar nepatyrėme, nors ir tikėjimu jau slėpiningai ja gyvename. Štai kodėl mums dar nesusiveda galai, štai kodėl mes liekame su nuolat atviru klausimu – KAS TU ESI? Ir šis klausimas nėra anaiptol retorinis! Jis gali ir turi būti atsakytas TIK PATIRTIMI – gyvenimo ir mirties patirtimi, tų šimtų mūsų dvasinių mirčių ir naujų prisikėlimų patirčių, kurios galiausiai mus atveda tikėjimo keliu į atsakymą: „AŠ ESU PRISIKĖLIMAS IR GYVENIMAS. KAS TIKI MANE, NORS IR NUMIRTŲ, BUS GYVAS. IR KIEKVIENAS, KURIS GYVENA IR TIKI MANE, NERAGAUS MIRTIES PER AMŽIUS. AR TAI TIKI?“(11, 25-26). Mielieji, eidami per šios [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/jn-111-45-eugenijus-puzynia-sj/">Jn 11,1-45, Eugenijus Puzynia SJ</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>http://dev.jonai.lt/jn-111-45-eugenijus-puzynia-sj/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią, Eugenijaus Puzynios SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/2019-vasario-3-d-1kor-12-31/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=2019-vasario-3-d-1kor-12-31</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 02 Feb 2019 21:00:32 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Eugenijus Puzynia SJ]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[nurodyti prakilnesnį kelią]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[trokštu]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=365</guid>

					<description><![CDATA[<p>« AŠ TROKŠTU JUMS NURODYTI DAR PRAKILNESNĮ KELIĄ » (1Kor 12, 31) O, kaip dažnai savo išankstiniais nusitatymais, savo menamu „visažiniškumu“, savo rafinuota puikybe – „aš pažįstu tave kaip nuluptą“, mes nejučiomis nužudome bet kokią galimybę gimti naujumui, naujai išganymo ir laisvės vilčiai, atvirai ir nuolat bręstančiai meilei&#8230; Kodėl tas mūsų tariamai „visažinis“ kritiškumas taip dažnai nužudo kituose, o ir mumyse pačiuose nuolat Dievo dovanojamą galimybę užmegsti tikrą, atvirą dialogą, kuriame ne mes mokome kitus, bet patys mokomės klausytis, girdėti, priimti kitą su visu jo kitoniškumu? Kokia egzistencinė ar psichologinė baimė mus sukausto užkietiejusiomis kritiškos savigynos grandinėmis, per kurių kurčią žvangesį nebeįstengiame išgirsti švelniai ir vos girdimai prasikalančio tikros tiesos ir laisvės žodžio daigo mūsų ir kitų širdyse? Šios dienos Luko evangelijos ištraukoje girdime tų, mums visiems labai gerai pažįstamų, žmogiškųjų prieštaravimų užuomazgas, kurios, Jėzaus atžvilgiu, išaugs į atvirą konfliktą ir vėliau netgi į žmogžudystę, arba, kaip mėgtų pasakyti Nyčė – į dievžudystę! Taip, įsivaizuokit &#8211; žmogaus negebėjimas mylėti gali netgi nužudyti patį Dievą! Štai kodėl Viešpats drąsina pranašą Jeremiją tapti sutvirtintu ir visa pakeliančiu miestu, geležiniu nepajudinamos vilties stulpu ir visa ištveriančia varine siena, nes jo pranašo misija bus nelengva – reikės ne tik skelbti tiesos žodį, kuris erzina savimi pasitikinčius ir „visažinius“ žmones, bet ir savo kailiu patirti nuožmaus persekiojimo dėl Dievo žodžio bei atstumto ir nesuprasto vienišiaus dalią. Tad pagrįstai kyla klausimas: kodėl visų, įžengusių į Dievo tiesos ir meilės kelią, laukia šitoks pasipriešinimas, kas yra tokio Dievo žodyje, kad gali sukelti net pačias aršiausias žmogiškų prieštaravimų bangas ir koks yra šis dar prakilnesis kelias, kuris nevengdamas ir ratu neapeidams tų pačių žmogiškųjų konfliktų, padėtų juos ne tik išspręsti, bet dar ir iš jų išgauti deramą pamoką? Pirmiausia reikia pastebėti, kad Dievo žodis mus nurengia, nuplėšia mūsų užsisenėjusių ir vis dar pagoniškų įsitikinimų skarmalus, mus negailestingai apnuogina savo tiesa – mes vis dar esame egoistai, kupini savo pačių poreikių, tarsi tie vaikai, trypiantys turgavietėje ir trokštantys, kad kiti šoktų pagal jų dūdelę&#8230; O kam patinka būti apnuogintam, išryškintam, be jokių apsauginių figos lapų? Niekam! Šitaip galima bent iš dalies paaiškinti, o gal netgi ir pateisinti gynybines reakcijas. Bet iš kur kyla šitas žiaurumas, nuožmus pasipriešinimas tiesai, kuris kraštutiniu atveju gali netgi peraugti į persekiojimą bei žmogžudystę? Atsakymo nereikia toli ieškoti, jis yra mumyse pačiuose – kad ir kokie geri ar šventi bebūtume, mumyse visuose gyvena blogio daigai, kurie, laiku nepastebėti ir neapgenėti, gali sparčiai suviešėti&#8230; Tad pirmas žinsnis yra pastebėti ir nuolankiai pripažinti, kad mumyse visuose gyvena blogis. Tai taip pat suponuoja, kad su kantrumu žveltume ne tik į save, bet ir į kitus. Čia prasideda tobulumo kelias – realistiškai ir su kantrybe, o dar geriau, su viltimi žvelgti į save bei kitus. Niekad sau neleisti pasakyti: “aj, toks jau esu“, arba kitų atžvilgiu, “pažįstu tave kaip nuluptą“&#8230; Kitas žingsnis tobulumo kelyje yra suvokimas, kad Dievo žodžio tiesa yra primiausiai meilės tiesa, kuri nors mus ir apnuogina, bet tuojau pat pasiūlo prabangiausius malonės drabužius! Vienintelė aplinkybė ir tuo pačiu sąlyga, kurioje mes galime drąsiai ir be gėdos būti nuogi, yra meilė. Ir kaip dažnai mes klystame manydami, jog Dievas savo įniršiu prieš blogį nori ir mus pasmerkti&#8230; Sakyčiau, jog čia ir slypi ta lemtingoji klaida, ta priežastis, kodėl žmonės taip abejingai reaguoja į Dievo žodį, jam pasipriešindami, jį atmesdami. Juk baimė būti atmestam ir pasmerktam ir yra tikroji kritiškumo bei savigynos, o taip pat ir puikybės priežastis. Tad reikia iš naujo patikėti meile, reikia suprasti, jog Dievas iš tiesų tokšta mus visus tiesoje ir meilėje apvalyti, nuskaistinti, atverti didesnei pilnatvei ir laimei! Meilė yra ta vienintelė jėga, ta vienintelė tikrovė, kuri gali ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio blogį perkeisti. Tačiau niekad nepamirškime, jog meilė yra taip pat ir amžinos ugnies žaizdras, į kurį įžengę, neišvengiamai turėsime sudegti, turėsime save prarasti, kad vėl iš naujo save atrastume Kitame, kituose. Štai ko mums tokšta Dievas, štai ko iš tiesų trokšta ir mūsų širdis, štai apie kokį prakilnesnį kelią mums kalba šios dienos Dievo žodis.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/2019-vasario-3-d-1kor-12-31/">Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią, Eugenijaus Puzynios SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
