<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>1-12 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<atom:link href="http://dev.jonai.lt/tag/1-12/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/1-12/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Sep 2020 07:06:06 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.8.2</generator>

<image>
	<url>http://dev.jonai.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-jonai_logo_nobg-1-2-250x250.png</url>
	<title>1-12 Archives &#8211; Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</title>
	<link>http://dev.jonai.lt/tag/1-12/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>V Velykų sekmadienis Jn 14,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/v-velyku-sekmadienis-jn-141-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=v-velyku-sekmadienis-jn-141-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 14 May 2017 13:09:31 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-12]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Jn 14]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[penktas]]></category>
		<category><![CDATA[velykos]]></category>
		<category><![CDATA[Velykų sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=597</guid>

					<description><![CDATA[<p>Garsus JAV pamokslininkas Billy Graham pasakoja tokią savo karjeros pradžios istoriją. Jis turėjo pravesti seminarą viename Pietų Karolinos miestelyje (JAV). Prireikė nueiti į paštą. Miestelio centre jis paklausė nedidelį berniuką, ir šis mielai nurodė, kaip nueiti iki pašto. Pamokslininkas atsidėkodamas sako, jei ateitum šį vakarą į bažnyčią, aš pasakyčiau tau, kaip nueiti į dangų – į Dievo Tėvo namus. Berniukas atsakė: „Ačiū, ne. Jūs net nežinote, kaip nueiti į paštą, o pasakosite man, kaip nueiti į dangų?“ Taigi vienas šiandienos evangelijos žodžių yra kelias. Jis ne šiaip į kur nors, jis – į Tėvo namus. Kai šv. Joną Chrizostomą atvedė pas imperatorių Arkadijų, kuris jam grasino ištrėmimu, šv. Jonas atsakė: „Jūs negalite manęs niekur ištremti, nes visas pasaulis yra mano tėvo namai.“ „Tada aš tave nužudysiu“, &#8211; supykęs sušuko imperatorius. „Ne, jūs negalite, nes mano gyvenimas kartu su Kristaus glūdi Dieve.“ „Tada atimsiu visą tavo turtą“, &#8211; niršo imperatorius. „Pone, ir šito jūs negalite, nes mano turtas yra danguje, ten, kur ir mano širdis.“ „Tada aš atskirsiu tave nuo tavo žmonių ir liksi vienas be draugų“, &#8211; dar grasino imperatorius. „Ir šito jūs negalite padaryti, nes aš turiu draugą danguje, kurs užtikrino: niekada tavęs neapleisiu, niekada tavęs nepaliksiu.“ Šios dienos evangelijos ištraukoje Jėzus – kelias, tiesa ir gyvenimas – mums užtikrina tą patį: „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių, einu jums vietos paruošti ir grįžęs jus pasiimsiu, kad būtumėte su manimi.“ Viltingi ir daug žadantys žodžiai. Tai Jėzus kalba didįjį ketvirtadienį per paskutinę vakarienę. Iškeliaudamas jis moko mokinius, kaip jie galėtų išlaikyti jo atminimą ir tęsti jo misiją. Artėjant paskutinei valandai, jis mokiniams atviru tekstu nusako, kas įvyks. Jis grįš pas savo Tėvą ir atsiųs mokiniams Šv. Dvasią. Galiausiai, jie visi susitiks Tėvo namuose. Evangelistas Jonas drąsina jauną Bažnyčią, apsuptą nepalankių kaimynų. Jis ragina nebijoti, tikėti Dievu ir tikėti Jėzumi, kuris pats yra kelias, tiesa, gyvenimas. Šitaip sakydamas Jėzus reiškia didžiules pretenzijas. Apie 700 metų prieš Kristų indai kas rytą melsdavosi taikos malda Šanthi mantra, užrašyta sanskrito kalba: „Iš klaidų vesk mane į tiesą; iš tamsos vesk mane į šviesą; iš mirtingumo – į nemirtingumą. (Asato Ma SathGamaya, Thamaso Ma Jyothir Gamaya, Mrtyjor Ma Amrithama Gamaya). Praėjus šimtmečiams, Jėzus atsako į jų maldą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“. Iš tikrųjų Jėzus perėmė 3 pagrindines žydų religijos idėjas ir tvirtina, kad jos išsipildė būtent jame. Pagrindinė Jono evangelijos žinia yra tai, kad Jėzus yra ir Dievo apreiškėjas, ir pats apsireiškimas. Todėl krikščionims prasminga kuo labiau pažinti Jėzų, ir tai ne tik protu, bet ir širdimi, kaip artimą bičiulį, bendrakeleivį, draugą ir Viešpatį&#8230; Jėzaus pastaba Pilypui gal buvo skaudoka – esu tiek laiko su tavimi ir vis dar manęs nepažįsti. Ji galbūt kažkiek paliečia ir mus. Jeigu mes iš tikrųjų tikime, kad  Jėzus yra kelias, tiesa, gyvenimas, tada kūrybingai surasime būdų išlaikyti gyvą jo atminimą skaitydami Bibliją, melsdamiesi, rinkdamiesi jo vardu švęsti Eucharistiją jo atminimui ir perduodami krikščioniško tikėjimo tradiciją, kuri turėtų poveikį kasdieniam gyvenimui. Prieš keletą metų vyskupija darė visų bažnyčių plakatus. Reikėjo pristatyti ir šūkį. Ar kas prisimenate, koks mūsų bažnyčios bendruomenės šūkis? Sąmoningiau tikėti – žmoniškiau gyventi. Amen.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/v-velyku-sekmadienis-jn-141-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">V Velykų sekmadienis Jn 14,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mt 5,1-12, Vidmato Šimkūno homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 29 Jan 2017 15:24:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-12]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 5]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=655</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gal truputį neįprasta girdėti kitokį evangelijos tekstą, nei skelbiama Mišių lapeliuose. Tai naujasis Mato evangelijos vertimas. Kas buvote trečiadienį ekumeninėse pamaldose, gavote šį naują vertimą. Pirmiausia pastebime, jog vietoj įprasto kreipinio „palaiminti“ girdime „laimingi“. Vertėjams atrodė, jog žodis laimingi labiau išreiškia kontekstą ir geriau atitinka graikišką originalą makarios, kuris reiškia ir palaimintas, ir pasiturintis, ir laimingas, o čia – dar ir mylimas. Kalno pamokslu Jėzus pradeda savo kalbas. Jose bus apstu simbolių apie naujai kuriamą bendriją, kurią vėliau vadinsime Bažnyčia. Paminėta, jog mokiniai prisiartina prie jo šį kartą ne ko nors klausti, o nusiteikę klausyti. Taip pasakomi svarbūs dalykai, jog Bažnyčia prasideda ten, kur mokiniai klauso Jėzaus žodžio, ji pašaukta būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Miestu ant kalno, skaitome tolesnėse eilutėse. Matas mums išvardija sąrašą laimingųjų. Gal išgirdę pirmąjį jau žinome, kas bus toliau. Man ši laimingųjų litanija anaiptol nėra viena iš lengvųjų gerosios naujienos vietų. Norisi, bet kartu ir nedrąsu, klausti, o kaip su manimi, ar aš patenku į tą laimingųjų sąrašą, ar jau lieku už brūkšnio? Tikriausiai rastume savo aplinkoje žmonių, kurie galėtų būti įrašyti ir ne į vieną laimingųjų kategoriją. Bet vis tiek galėtume klausti, ar iš tikrųjų jie jaučiasi laimingi ir spinduliuoja laime, ar viskas jiems sekasi ir lengva gyventi? Kiekvieną dieną vienokiu ar kitokiu būdu sužinome apie tuos, kurie liūdėjo ir jų niekas nepaguodė. Ir žemę taip pat pirmiausia užvaldo anaiptol ne romieji, o apsukrieji, smarkieji, turintys galios ir pažinčių. Ir taip galėtume vardinti ir vardinti kitą, Mato laiminguosius kompromituojantį, netgi daug ilgesnį sąrašą. Gal kas mėgintų gelbėti Matą sakydamas, girdi tik amžinybėje bus išdalyti apdovanojimai, ten patirsime džiaugsmo, kuris buvo žadamas patekusiems į laimingųjų sąrašą. Tiesa, tik ten tapsime, kuo turėjome būti, tik ten mus pasieks Viešpaties pažado pilnatvė. Bet mano kasdienai tokios tolimos dangiškojo laimikio vilties per maža, nes viską suvedus tik į laimingą amžinybę, ne vienas numojo ranka į krikščionybę, pavadinęs ją liaudies opiumu. Taip mąstant, iš tikrųjų nelabai drąsu su šiuo laimingųjų sąrašu išeiti iš bažnyčios, o išeiti reikia, nes toks mūsų pašaukimas. Vatikano II susirinkimas prieš 70 metų kvietė atverti Bažnyčios langus, kad įeitų šviežio oro. O šiandien popiežius Pranciškus kviečia atverti Bažnyčios duris, kad Jėzus galėtų išeiti už jos ribų. Kitaip sakant, kad mes jį atrastume už šio pastato ribų, už pamaldų ir savo maldų laiko. Grįžkime prie laimingųjų sąrašo. Jis užrašytas Šv. Rašte ir skaitomas, kad taptų ir kiekvieno mūsų gerąja žinia. Pamėginkime į pagalbą pasitelkti evangelistą Luką ir leiskime Jėzui savo pamokslą tęsti toliau. 6 skyriuje skaitome: Nelaimingi, kurie niekada neverkė ir neliūdėjo dėl kito, kurie juokėsi iš širdies tyrumo ir nė nenujautė, nepatyrė vargdienio dvasios. Kurie kėlė vaidus ir paniekino romumą, kurie buvo žiaurūs ir negailestingi, kurie pelnėsi iš karo ir nebrangino taikos šeimoje, bendruomenėje ir tarp valstybių. Nelaimingi, kurie nebuvo persekiojami ar skriaudžiami, ar pajuokiami dėl to, kad laikėsi tiesos, o visada su viskuo taikėsi ir viskam buvo abejingi, išskyrus savo egoizmą. Nelaimingi ir tušti, nors patys sau atrodytų protingiausi ir švenčiausi. Tiesa, kas gali pasakyti, kada jų nelaimė, lygiai kaip ir pirmųjų laimė, taps apčiuopiama. Tačiau šitaip žvelgiant į Mato ir Luko sąrašą, drąsiau išeiti iš bažnyčios, nes jis kažkaip padeda nujausti, jog galiausiai yra laimingas tas, kuris padaro kitam gera nieko už tai nesitikėdamas, laimingas, kuriam ne vis tiek, kaip jaučiasi kitas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/mt-51-12-vidmato-simkuno-homilija/">Mt 5,1-12, Vidmato Šimkūno homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
		<item>
		<title>II Advento sekmadienis Mt 3,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</title>
		<link>http://dev.jonai.lt/ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[@jonailt]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 04 Dec 2016 15:34:57 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Homilija]]></category>
		<category><![CDATA[1-12]]></category>
		<category><![CDATA[Adventas]]></category>
		<category><![CDATA[Advento sekmadienis]]></category>
		<category><![CDATA[antras]]></category>
		<category><![CDATA[homilija]]></category>
		<category><![CDATA[Mt 3]]></category>
		<category><![CDATA[pamokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidmantas Šimkūnas SJ]]></category>
		<guid isPermaLink="false">http://dev.jonai.lt/?p=679</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien evangelija mus suveda su Jonu Krikštytoju, tuo karštu charizmatišku pamokslininku. Keturis šimtus metų Izraelitai neturėjo pranašo. Kai prabilo Jonas Krikštytojas, visi pagalvojo, kad pagaliau Dievas pralaužė tylą ir spietėsi Jono pasiklausyti, ėjo paskui jį net į dykumą. Vieni juo žavėjosi, kiti nekentė ar bijojo, bet daugelį jis kažkokiu būdu traukė. Evangelistas Matas sako, kad Jonas primygtinai ragino savo klausytojus: atsiverskite, taisykite Viešpačiui kelią. Atrodo, Izraelitai laukė Mesijo pasyviai. Jonas Krikštytojas sako, kad to neužtenka: jūs turite kai ką daryti, kai ką savo gyvenime keisti, tai bus tikras laukimas. Ką mums, laukiantiems Kalėdų, reiškia Jono kvietimas atsiversti, gal ir mums reikia kai ką keisti? Gal reikia užpilti tingumo duobes, nukasti susipriešinimo kalvas, ištiesinti širdies kelius? Tik nepamirškime, kad tikrasis kelias, tikroji tiesa ir gyvenimo versmė yra Kristus. Su juo kartu mėginkime lyginti tuos kelius ir užpilti duobes. Popiežius Pranciškus apie Bažnyčią sako, jog ji nėra tik dar viena nevyriausybinė organizacija tarp kitų. Joje svarbiausia – Kristus. Tas pats galioja ir kiekvienam krikščioniui. Be Kristaus jis, ko gero, būtų nesusipratimas. Jono Krikštytojo klausytojai pagrįstai didžiavosi, kad jie yra Abraomo vaikai, bet Jonas sako, kad to nepakanka. Kiekvienas pats turi gręžtis į Dievą. Tačiau kai nori savo gyvenime ką nors keisti, paprastai susiduri su įvairiais priešiškumais tiek savyje, tiek ir iš išorės. Net ir paprastuose dalykuose. Tarkime, nusprendžiu, kad nuo pirmadienio laikysiuosi dietos, mankštinsiuosi ar pusvalandį skirsiu maldai. Tada kaip mat atsiranda daugybė priežasčių to nedaryti ar bent jau atidėti. Ir taip mažai ką pakeičiame. Jonas Krikštytojas, nepatogus Dievo žmogus, išėjęs į dykumą šaukia savo žmonėms ir mums, kad pažiūrėtume į savo vidų. Ir jei sakome, kad norime atsiversti, tai turime parodyti ir to atsivertimo vaisių. Tada prieš dvasios akis gali iškilti kalnas taisytinų dalykų, gali vėl būti gundomas nieko nesiimti – vis tiek visko neįveiksi, tai gal geriau palikti taip, kaip yra. Juokais sakoma, jei kils nenumaldomas noras ką nors veikti, ką nors keisti – pažiūrėk televizorių ir praeis. Bet taip nieko nepasieksi, sako Regina Brett, knygos „Dievas niekada neužsimerkia“ autorė. Vienas knygos skyrelis vadinasi „Jei abejoji, ženk vieną teisingą žingsnį“. Ji rašo: „Norite numesti svorio – užsisakykite ne skrudintų bulvyčių, o salotų. Norite būti geresnis draugas – paskambinkite. Trokštate parašyti romaną – prisėskite ir parašykite pirmąją pastraipą. Dideli pokyčiai gąsdina, bet ryžtis vienam žingsneliui dažniausiai nesunku. Žingsnis po žingsnio – taip užauginame vaikus, baigiame studijas, parašome knygas ir nuveikiame viską, ko trokšta širdis“. Taigi, koks kitas tavo žingsnis? – klausia Regina Brett ir Jonas Krikštytojas.</p>
<p>The post <a href="http://dev.jonai.lt/ii-advento-sekmadienis-mt-3-1-12-vidmanto-simkuno-sj-homilija/">II Advento sekmadienis Mt 3,1-12, Vidmanto Šimkūno SJ homilija</a> appeared first on <a href="http://dev.jonai.lt">Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia</a>.</p>
]]></description>
		
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
